Kaip jau daugeliui yra žinoma, Biržų rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi kompensacijų skyrimo tvarką, pagal kurią kompensuojama tam tikra suma prisijungusiems prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų Biržų rajone.
Ar pasiteisino ši kompensavimo tvarka? Manau, kad taip, nes nieko nedarant ir neskatinant gyventojų jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų mūsų, biržiečių, vandentvarkos įmonė, neįvykdžiusi reikalavimų, patirs didelių nuostolių.
Kadangi aš pats esu šios programos iniciatorius ir vadovauju šiai kompensacijų skyrimo komisijai, pasigendu iniciatyvos iš pačios įmonės „Biržų vandenys“, nes man nesuprantama, kaip per visus 2021 metus ta tvarka pasinaudojo tik 11 asmenų. Tuo tarpu neprisijungusių iš viso yra beveik 400 gyventojų, ir vien tik Biržų mieste. Mano nuomone, užtektų vienam įmonės specialistui mėnesio, kad asmeniškai pas kiekvieną į namus užsuktų ir paagituotų. Kiek kalbėjau su gyventojais, paaiškėjo, kad jiems trūksta informacijos, jie bijo biurokratinių kliūčių (popierizmo), nekultūringo ir arogantiško bendravimo ir tikrai ne visi skaito vietinę žiniasklaidą ar turi internetą, kur ta informacija buvo skelbta.
Ši tvarka buvo patvirtinta 2 metams (2021−2022) numatant 1 metų laikotarpiui 10000 eurų sumą biudžete. Tikėtina, kas šiais 2022 metais gyventojai jau turės pakankami informacijos, kad galėtų aktyviau pasinaudoti šiomis kompensacijomis.
Gaila, kai 2020 m. savivaldybės taryboje neužteko balsų patvirtinti kitą mano parengtą sprendimą dėl valymo įrenginių kompensacijos rajono gyventojams. Bet tikiuosi, kad su savivaldybės administracija, frakcijos nariais, dabartiniais koalicijos partneriais bei kitais tarybos nariais mums pavyks šiais metais patvirtinti šią programą, gal iš pradžių tik kompensuojant valymo įrengimus gyventojams, iki kurių finansiškai netikslinga kloti centralizuotų nuotekų tinklų, o tada − ir likusiems gyventojams.
Idėjų yra daug, bet laikas ir finansinės rajono galimybės neleidžia visko iš karto įgyvendinti, nes rajone šiuo metu vykdoma tikrai nemažai projektų.
Be abejo, „Biržų vandenys“ ir toliau turi plėstis, savo veikla neapsiriboti tik Biržų mieste bei turi išlikti kompensavimo mechanizmai siekiant pagerinti gyventojų buitį. Ar ne metas jau vandentvarkos įmonei imtis veiksmų ir nelaukti, kol „nugrius kokia dovanėlė iš dangaus“, o patiems turėti brigadą darbuotojų su technika, kad galėtų vykdyti vandens ir nuotekų tinklų plėtrą rajone? Mano skaičiavimu, tai darbo tikrai netrūktų.
Džiugu, kad po truputį atsiranda bendražmogiška kalba tarp koalicijos partnerių. Jeigu pateiksime gerus, skaidrius sprendimus, reikalingus rajonui, tai tada turėsime palaikymą ir tarybos narių, esančių opozicijoje. Juk visi norime gerovės mūsų rajonui, todėl paprasčiausiai reikia kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Tie, kurie kitoje kadencijoje tęs darbą savivaldybės taryboje, jau patys galės nuspręsti, ar dar reikalinga tokia tvarka mūsų rajonui, ar ne.
Galima akmenį mesti ir į gyventojų daržą. Savivaldybės administracijos Viešasis skyrius 16 gyventojų surašė administracines baudas už savavališką prisijungimą prie nuotekų trasos. Galbūt gyventojai nepabūgo, pamanė, kad pirmą kartą bus tik įspėjimas, baudą skirtų nebent įmonė, įvertintinusi nuostolius už neteisėtą prisijungimą. Sunkiai suprantama, kai vieni gyventojai, pvz., Obelaukių kaimo, Biržų kaimo ir kiti, vos ne kiekvienais metais primygtinai rašo prašymus savivaldybei, kad norėtų jungtis prie centralizuotų tinklų, bet niekas neatsižvelgia į tuos prašymus. Mat visų pirma reikia pajungti Biržų aglomeracijos gyventojus iki 2023 metų siekiant išvengti baudų, o čia iš dalies kompensuojamos lėšos už prisijungimą, bet ir tai atsiranda gudragalvių, kurie galimai vagia iš mūsų visų (vandens nuostoliai 50 procentų) ir taip sukelia kainą visiems vartotojams.
Dauguma dar vis neatpranta nuo sovietmečio mąstymo, kai kažką buvo galima pasiimti iš kolūkių, įmonių ar kt.
Dalius Drevinskas, Biržų rajono savivaldybės tarybos Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas
