Vabalninkas bruzda. Po miestą vaikšto žmonės su dideliais popieriaus lapais. Jie renka gyventojų parašus po tekstu, kad nesutinka, jog būtų kitu vardu pavadinta Salomėjos Nėries gatvė.
Su tokia šiuose lapuose išdėstyta nuostata nesutiko ir pasirašyti nepanoro tik keli vabalninkiečiai. Didžioji dalis nenori jokių pasikeitimų. Tiesa, tarp pasirašiusiųjų – ne tik S. Nėries gatvės, bet ir kitų gatvių bei aplinkinių kaimų gyventojai.
Nepaisant gyventojų sujudimo, Biržų rajono vadovai, socialdemokratai, imasi drąsaus politinio žingsnio. Jie atvirai kalba apie ketinimus Vabalninke ir Biržuose pervadinti Stalino saulę šlovinusios poetės Salomėjos Nėries vardu pavadintas gatves.
Pradėtas vykdyti įstatymas
Šalyje įgyvendinamas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas. Jis įsigaliojo šių metų gegužės 1 dieną.
Šalies savivaldybių administracijos, tarp jų ir Biržų, gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštą.
Jame buvo cituojamas įstatymas ir nurodoma, kad savivaldybė privalo centrui pateikti informaciją apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, kurie galimai neatitinka šio įstatymo nuostatų.
Biržų rajono meras atsakydamas į šį raštą informavo, kad rajono savivaldybės teritorijoje esančiose 4 sovietinių karių kapinėse 2019 metais pastatytos informacinės lentelės su užrašais lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. 2022 metais nuo kapinėse pastatytų paminklų pašalinti sovietiniai simboliai ir ideologizuoti bei iškraipantys istoriją užrašai.
2022 metais V. Montvilos gatvė pervardinta Mariupolyje žuvusio režisieriaus, Biržų garbės piliečio Manto Kvedaravičiaus vardu.
„Šiuo metu Biržų rajono savivaldybė planuoja pakeisti dar kelių gatvių Biržų ir Vabalninko miestuose pavadinimus, kurie galimai neatitinka Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatų.
Taip pat nuspręsta Biržų rajono savivaldybės tinklalapyje, spaudoje, socialiniuose tinkluose bei seniūnijose paskelbti informaciją gyventojams su prašymu teikti pasiūlymus bei informaciją apie pastebėtus simbolius, propaguojančius totalitarinius bei autoritarinius režimus ir jų ideologijas, ar apie asmenų, veikusių okupacinėse politinėse, karinėse bei represinėse struktūrose, įamžinimą.
Biržų rajono savivaldybė teiks informaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui apie savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai neatitinkančius Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatų, konsultacijas su gyventojais bei visuomeninėmis organizacijomis bei priimtus sprendimus įgyvendinant šio įstatymo nuostatas“, – teigia meras savo rašte.
Pirmasis prabilo klebonas
Dar nepriėmus šio įstatymo pirmasis apie būtinybę Vabalninko miesto S. Nėries gatvę pervadinti Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio vardu prakalbo klebonas Jonas Tamošiūnas. Jis įsitikinęs, kad centrinė Vabalninko miesto gatvė turi būti pavadinta kraštiečio, itin prisidėjusio kuriant Lietuvos valstybę, vardu.
Šį penktadienį Vabalninke įvyks konferencija „Kunigo Alfonso ir Vytauto Petrulių atminimo įamžinimas Vabalninke“. Ją rengia Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubas bei Vabalninko Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapija.
Konferencijos metu visuomenei bus skaitomas pranešimas ir apie gatvių pavadinimų keitimą.
Kalta ne poetė, o „tokie laikai“
Vabalninko miesto gyventojai savo ruožtu ėmėsi iniciatyvos rinkti parašus, kad jie nesutinka, jog S. Nėries gatvė keistų pavadinimą.
Vabalninko muziejaus vadovė Vida Skujienė, paklausta, kas inicijavo parašų rinkimą, svarstė, kad tai galbūt darė Biržų savivaldybės tarybos narė vabalninkietė Dalia Baltrušaitienė. „Ji gi žmonių atstovė taryboje“, – svarstė muziejininkė.
D. Baltrušaitienė sakė neinicijavusi parašų rinkimo, dėl to jai skambinusi pedagogė Dalia Janulytė.
„Aš pritariu minčiai, kad A. Petrulio įamžinimui yra įvairių būdų. Galima jo vardu pavadinti parką, gatvę, kuri eina į jo tėviškę, aplinkkelį, aikštę. Nors sutinku, kad mes neturime visos informacijos apie gatvių keitimo tvarką“, – sakė D. Baltrušaitienė.
S. Nėries gatvėje gyvenanti Dalia Janulytė sakė, kad didelė dalis šios gatvės gyventojų nenori keisti jos pavadinimo.
„Salomėja Nėris – lietuvė, jos eilėraščiai išgyventi. Tiesa, ji kelerius metus buvo pasukusi ne tuo keliu. Bet vėliau atsiprašė. Dabar politikoje daug tokių žmonių, kurie buvo komunistų partijoje, bet visuomenės neatsiprašė“, – sakė D. Janulytė.
Ji ne prieš, kad signatarai būtų prisimenami, bet tai turėtų būti ne keičiant S. Nėries gatvės pavadinimą. Anot vabalninkietės, S. Nėris „nebuvo tokia nusidėjėlė, kad ją paniekintume“.
Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo vadovas Algirdas Garbauskas sakė, kad S. Nėries gatvėje yra įsikūrusių daug įstaigų, daug gyventojų, kuriems reikės tvarkyti nemažai dokumentacijos keičiant gatvės pavadinimą.
„S. Nėris nuo vaikystės žinoma, mes prie jos pripratę. O A. Petrulis mirė prieš 70 metų. Jo iš vabalninkiečių niekas neprisimena“,- dėstė argumentus Vabalninko šviesuolis.
Jam atrodo, kad gatvės pavadinimo keitimas yra viso labo mados reikalas.
„Tarpusavyje pasikalbame – viršininkai, prezidentai buvo komunistai. Jie gerbiami ir mylimi. O S. Nėris buvo priversta rašyti poemą apie Staliną. Prieš mirtį ji pati gailėjosi, kad pasidavė įtakai. Tokie laikai buvo, žmogus turėjo gyventi“, – svarstė A. Garbauskas.
Su Vabalninku nieko bendro neturi
Tuo tarpu aktyvus vabalninkietis, tautodailininkas Vydas Vareika įsitikinęs, kad A. Petrulis yra jų kraštietis, vienas garbingiausių žmonių, kuris vertas įamžinimo.
„Jei ne mes keisime gatvės pavadinimą, tai kas? Reikia nežiūrėti į tai, kad reikės daug judesio, dokumentus perrašyti. A. Petrulis – mūsų krašto žmogus, ir jį deramai reikia įvertinti. Gatvės keitimui priešinasi netikri vabalninkiečiai. Bet čia esmė – kiti dalykai“, – sakė V. Vareika.
Vabalninkietė socialinė pedagogė Vilma Indriliūnaitė prisipažino, kad, kai sužinojo pasiūlymus keisti S. Nėries gatvės pavadinimą, iš pradžių suabejojo, ar to reikia.
„Bet dabar pasigilinau į A. Petrulio biografiją – suprantu, kad jį būtina garbingai įamžinti. Net Musninkuose, kur jis mirė, yra deramai įvertintas. O vabalninkiečiai kažko delsia. S. Nėris niekaip nesusijusi su Vabalninku. Sovietinių reliktų reikia atsisakyti kuo greičiau. Manau, gatvės pavadinimo nenori keisti daugiausia tie, kurie laukia sugrįžtančios sovietų valdžios“, – savo nuomonę dėstė V. Indriliūnaitė.
Planuoja pervadinti S. Nėries gatves abiejuose miestuose
Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius sakė apie vabalninkiečių iniciatyvą rinkti parašus prieš S. Nėries gatvės pavadinimo keitimą nieko negirdėjęs.
„S. Nėris istoriškai Stalino saulę nešė, tai šis sovietinis palikimas turėtų būti panaikintas“, – teigia K. Knizikevičius.
Jis sakė, kad apie tai penktadienį konferencijos metu plačiai bus diskutuojama su visuomene.
„Reikia kalbėti su bendruomene. Manau, daugiausia argumentų bus dėl dokumentų keitimo finansų. Bet kai V. Montvilos gatvę pervadino M. Kvedaravičiaus vardu, savivaldybė finansavo dokumentų keitimą. Tad ir šiuo atveju tai galime padaryti. Argi dėl to kiltų problema? Reikės bendruomenės paklausti“, – sakė K. Knizikevičius.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė informavo, kad yra planuojama keisti S. Nėries gatvių pavadinimus ne tik Vabalninke, bet ir Biržuose.
Yra svarstoma gatvę Vabalninke pervadinti A. Petrulio, o Biržuose – Jokūbo Šerno vardu. Abu jie Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai ir abu verti garbingo įamžinimo.
„Jau būtume anksčiau procesus pradėję, bet laukėme iš atostogų grįžtančio savivaldybės administracijoje dirbančio žmogaus, kad pradėtų procedūras“, – sakė J. Bagamolovienė.
