Savivaldybė eina paprasčiausiu keliu – gabalą žemės su Pabiržę garsinusiais tvenkiniais, kuriuos lankė aukščiausio rango valstybės vadovai, įamžino dokumentinis filmas, be didesnių svarstymų nori atiduoti privatizacijai.
Kad krašto turistinį patrauklumą gali lemti ir vienas žmogus, liudija Pabiržėje gyvenusios ir paprastumu, darbštumu bei nuoširdumu žavėjusios Aldonos Jaronytės kone legendinė istorija. Nebėra šio žmogaus, nebėra ir rūpesčio tų, kurie akcentuoja kuriantys turistinę vietovę Likėnų apylinkėse.
Žinia apie Pabiržėje gyvenusios Aldonos Jaronytės mirtį pasiekė 2021 metų liepą. Sunkiu darbu lelijų ir grožio karaliją pelkėtoje vietoje sukūrusi Aldona Jaronytė anapilin iškeliavo ką tik sulaukusi 90-mečio.
„Taip gražiai gyvenau. Tiek daug žmonių mane lanko. Aš visų laukiu, visi labai malonūs atvažiuoja. Net ir rudenį aplanko. Visas pasaulis pas mane atvažiuoja“, – kelerius metus prieš mirtį kalbėjo Aldona Jaronytė, visą gyvenimą kasusi liekno žemes ir pavertusi jas rojumi. Kažkada buvusi pelkėta klampyne, pabiržietės sodyba buvo įtraukta į lankytinų mūsų krašto objektų sąrašą. Apie šią moterį buvo kuriami televizijos reportažai, rašomi straipsniai, sukami kino filmai“, – rašė „Šiaurės rytai“.
Aldonos Jaronytės sodyba garsėjo ne tik kaip pavienių turistų ar jų grupių traukos objektas. Režisieriai Julija ir Rimas Gruodžiai apie A. Jaronytę sukūrė dokumentinį filmą „Lieknas“. Sodybą ir nepaprastą jos šeimininkę lankė ir Lietuvos Prezidentas V. Adamkus.
„Tarp dangaus ir žemės“ – 29 arai valstybės žemės
Pasak rajono laikraščiui 2020 metais kalbėjusios 89 metų sulaukusios A. Jaronytės, sodybos geodeziniai matavimai buvo atlikti ir žemės sklypas suformuotas 1998 metais. Sklypas išpirktas už investicinius čekius. Tik žemės pakraštys, 29 arai, „pakibę tarp dangaus ir žemės“ – neįtraukti į registrą ir neįteisinti. Kad A. Jaronytė kelis tvenkinius iškasusi ne savo, o valdiškoje žemėje, paaiškėjo tik 2015 metais.
„2015 metų Biržų rajono tarybos sprendimu minimi 29 arai žemės priskirti neprivatizuotinai žemei. Aldona Jaronytė kaip tvarkėsi, taip ir gali tvarkytis toliau, bet tik visuomeniniais pagrindais be jokių asmeninių interesų ir vilčių, kad kažkada jai atsiras galimybė tą 29 arų plotą privatizuoti. Joks kitas ūkininkas taip pat negalės tos žemės lopinėlio privatizuoti“, – tvirtino tuo metu laikinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjos pareigas ėjusi Romana Klimienė.
A. Jaronytės bandymai įteisinti naudojimąsi valstybės žeme buvo nesėkmingi. Moteris jos tvarkomų 29 arų išsipirkti neturėjo teisės. Senolė korespondentams buvo prasitarusi, kad koją bus pakišęs nepavykęs sandoris. Mat prieš keliolika metų A. Jaronytė vienai atsakingai valdininkei buvo surašiusi testamentą. Paskui savo sprendimą atšaukusi ir testamentą perrašiusi giminaitei.

„Lieknas“ ir tvenkiniai laukia privatizacijos?
Ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės taryba sprendė, ar liekno dalį su tvenkiniais atiduoti privatizacijai.
Tai yra, balsavo už siūlymą, kad sklypas nebebūtų skirtas visuomenės reikmėms ir neprivatizuotinas.
Dabar A. Jaronytės sodyboje tvarkosi naujieji šeimininkai.
„Priėmus siūlomą sprendimo projektą bus sudarytos galimybės kitiems asmenims privatizuoti ar nuomotis minimą žemės plotą, nes po Aldonos Jaronytės mirties namų valda, kuri jai priklausė ir per kurią galima patekti į šiame sprendimo projekte minimą neprivatizuotiną žemės plotą, priklauso kitiems savininkams“, – buvo rašoma politikams skirtame aiškinamajame rašte.
Klausimą Socialinio vystymo bei Ekonomikos ir finansų komitetuose pristačiusi Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė tikino, kad šito 29 arų sklypo esą prie savo valdų prisijungti aplinkinių sklypų ir namų valdų šeimininkai negalės.
Tačiau ore pakibo klausimas, ar būtina sklypą prisijungti, jeigu galima įsigyt? Kilo ir daugiau klausimų, į kuriuos nebuvo aiškių atsakymų. Nepaaiškėjo, ar tikrai sklypas nieko nevertas kaip lankytojams patrauklus objektas. Abejonių iškilo, ar negalima servitutinio priėjimo į sklypą padaryti per kitus aplinkinius sklypus, jeigu tam prieštarauja dabartiniai sodybos šeimininkai.
Kas valdininkams tikėtina?
L. Munikienė aiškiai nepasakė, ar kas nors iš projektą rengusių administracijos darbuotojų lankėsi sodyboje, ar kalbėjosi su šeimininkais apie galimybes suteikti prieigas prie tvenkinių. Tačiau išvada, kad sklypą reikia privatizuoti, valdininkų jau buvo padaryta ir pasiūlyta politikams už ją balsuoti. Remtasi tik seniūnijos informacija.
„Šiuo metu, pagal seniūnijos pateiktą informaciją, rajono svečiai vis dar kartais užsuka apžiūrėti A. Jaronytės sukurtų tvenkinių, tačiau informaciniai stendai, buvę prie sodybos, jau pašalinti.
Susidarius šiai situacijai, tikėtina, kad greitu laiku neprivatizuojamai žemei priskirta rekreacinė teritorija taps neprieinama nei lankytojams, nei seniūnijos darbuotojams, kurie turėtų užtikrinti šios teritorijos priežiūrą“, – nusprendė valdininkai ir tą išdėstė Tarybos nariams.
Ekonomikos ir finansų komitetas tokio sprendimo nepalaikė. Vakar vykusiame Tarybos posėdyje balsavimas dėl privatizavimo vyko net tris kartus. Balsams pasiskirsčius po lygiai sprendimui nepritarta. Akivaizdžiai pasigesta informacijos.