Apylinkės aplink Parmos miestą vadinamos Italijos auksiniu trikampiu. Čia gaminamas garsiausias pasaulyje tradicinis balzaminis actas, parmezano sūris ir Parmos kumpis. Įdomu ir svarbu tai, kad šio nepaprasto skonio kumpio gamyboje naudojamas vienintelis konservantas – jūros druska. Būtent todėl šis kumpis ne tik skanus, bet ir sveikas pasirinkimas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad Parmos kumpį savo virtuvėje pritaiko ir lietuviai, o ypač šventinėmis dienomis ir savaitgaliais pirkėjai renkasi gurmaniškesnius užkandžius.
Ypatingas gamybos metodas
„Gurmaniški užkandžiai populiarėja tarp lietuvių. Pastebime, kad įvairiausiomis progomis ar savaitgaliais pirkėjai vis dažniau dairosi į įvairiausių sūrių, kumpių, įmantresnių užtepėlių lentynas. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę gausų jų asortimentą: nuo alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų užtepėlių iki mocarelos, buratos, pelėsinio sūrio ar Parmos kumpio, kuris dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose“, – teigia V. Budrienė.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad Parmos kumpis yra kilęs iš Italijoje esančio saulėtojo Parmos regiono.
„Parmos kumpis, kaip ir balzamiko actas ar parmezano sūris, vadinamas vienu iš itališko maisto perlų. Parmos kumpis gaminamas iš užpakalinės kiaulių šlaunies. Svarbu ir tai, kad kiaulės Parmos regione šeriamos parmezano išrūgomis ir grūdais – tai suteikia kumpiui ypatingą skonį ir savitą spalvą“, – pasakoja ji.
Nors gaminamas pakankamai paprastai, kad įgautų ypatingą skonį, Parmos kumpis yra brandinamas nuo metų iki kelerių.
„Pirmiausia mėsa yra gausiai apibarstomas druska ir paliekama šaltoje, drėgnoje patalpoje. Taip laikoma kelis mėnesius, vėliau druska nuplaunama, o kumpis pakabinamas tamsioje ir sausoje vietoje dar maždaug trims mėnesiams. Galiausiai mėsa sutepama riebalų, druskos ir pipirų mišiniu ir brandinama dar mažiausiai pusę metų“, – sako V. Juodkazienė.
Kumpis Italijoje panašiai gaminamas buvo senų senovėje. Istoriniuose šaltiniuose vytintas kumpis paminėtas dar 100 m. pr. Kr. Senovės romėnai druską naudojo kaip konservantą mėsai, kad ji kuo ilgiau negestų, todėl kumpio gaminimo procesas liko pakankamai panašus iki šių dienų.
Su kuo jis valgomas ir ką iš jo pasigaminti?
Parmos kumpis Italijoje dažnai patiekiamas su melionu arba derinamas su mocarela, burata ar parmezano sūriu. Juo taip pat gardinamos picos, makaronų patiekalai, sumuštiniai, rizotai, salotos. Parmos kumpis dažnai patiekiamas ir kaip įvairiausių užkandžių lentų elementas.
Jį derinti galima ir su smidrais – tereikia smidrus apsukti kumpiu ir šiek tiek pakepti orkaitėje ar ant grilio. Nors Parmos kumpį panaudoti galima labai įvairiai, kelios taisyklės, kaip jį valgyti, egzistuoja. Svarbiausia kumpį itin plonai supjaustyti, todėl geriausia tai daryti, kol kumpis šaltas. Jeigu kumpį pjaustote šaltą – supjausčius geriausia jį šiek tiek palaikyti kambario temperatūroje. Būtent taip jį patiekia Italijoje.
