„Esame šalyje, kuri mus priglaudė, ir todėl gerbiame jos tradicijas. Norime švęsti šios šalies šventes ir būti tikrais europiečiais“, – kalba Biržuose prieglobstį gavę pabėgėliai iš Ukrainos.
Biržų technologijų ir verslo mokymo centro bendrabutyje, kur apsigyvenę daug pabėgėlių, gruodžio 25 dieną buvo švenčiamos Šventos Kalėdos. Kartu, šeimyniškai, su gausiu vaišių stalu ir koridorius puošiančiomis girliandomis.
Dalis ukrainiečių per Kalėdas rinkosi į Biržų sekmininkų bažnyčią, kurioje jie laukiami ir nuolat kviečiami.
Tradicijos keičiasi ir pačioje Ukrainoje – vis dažniau Šventos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Dalis ukrainiečių, stačiatikių ir graikų katalikų, dar švenčia Kalėdas ir šią, ir sausio 7 dieną.
Parūpino eglučių
Pabėgėliais nuo karo Ukrainoje nuolat besirūpinanti Biržų savivaldybės darbuotoja Sandra Balčiūnienė pasidžiaugė, kad jos globojami žmonės itin gražiai atšventė Kalėdas. Gyventojai labai gražiai papuošė bendrabučio, kuriame gyvena, koridorius. Draugiškai puošė egles, pasikabino įvairiausių žaisliukų ir girliandų.
Bendrabutyje gyvenantys ukrainiečiai dėjosi pinigus, kad įsigytų eglutei skirtų žaisliukų. Dvi eglutes jiems parūpino Sandra.
„Sandros vardas mūsų telefonuose ne tik iš didžiosios raidės, bet rašomas visomis didžiosiomis raidėmis, nes ji rūpinasi mumis kaip motina“, – sako bendrabutyje su šeima gyvenantis pedagogas Volodimiras.
Bendrabučio ketvirtajame aukšte gyvenantys ukrainiečiai susibūrę ne tik į grupę „Biržų ukrainiečiai“ socialiniame tinkle, bet ir „4 aukštas“. Jie nuolat bendrauja, dalinasi informacija ir patirtimi.Visi susitarė ir Kalėdas atšvęsti kartu. Draugiškai puošėsi, ruošė patiekalus, o per Kalėdas susirinko prie bendro stalo.
Problema tik viena
Bendrabučio ketvirtojo aukšto gyventojai yra išsirinkę ir seniūnę. Nastia rūpinasi disciplina, prižiūri tvarką, skirsto, kas ir kada budės ir ką turi nuveikti.
Pati moteris kuklinasi: sako, kad visi gyventojai priima sprendimus kartu, visi yra labai svarbūs. Ji, būsimoji mama, būna namie, todėl turi laiko ir gali būti bet kada surandama. Mažylis turėtų gimti kovo mėnesį.
Visa Nastios šeima – vyras, trys vaikai ir ji – į Lietuvą atvyko iš Zaporižės srities. Jie gyveno šalia miestu didvyriu žmonių širdyse tapusio Mariupolio. „Pas mus viena problema – sugrįžti į namus“, – sako Nastia, paklausta, kokios pabėgėliams reikėtų pagalbos.
Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje jiems sudarytos geros sąlygos gyventi ir dirbti. Jos sutuoktinis ir vyriausias sūnus dirba, dukra lanko mokyklą. Mažylis ėjo į darželį, bet buvo susirgęs ir namiškiai nutarė jo kol kas į ugdymo įstaigą neleisti, kad neparneštų užkrato kūdikio besilaukiančiai mamai.
Nastia pasidžiaugė, kad visi ukrainiečiai labai gražiai atšventė Kalėdas. Moterys pagamino nuostabius ukrainietiškus tradicinius patiekalus – sriubos, bulvių su česnaku, salotų.
Prie stalo visi ne tik vaišinosi, bet ir dainavo ukrainietiškas dainas. Jas užvedė gerą balsą turinti Ania. Vieni kitiems linkėjo laimės ir taikos – to, kas yra svarbiausia.
Po švenčių bendrabutyje dienomis vėl tylu, nes beveik visi ukrainiečiai dirba – statybose, pieno gamybos įmonėje, pas ūkininkus, Panevėžio įmonėje.
Šventė Kalėdas lietuvių šeimoje
Tame pačiame bendrabutyje gyvenantis Volodimiras sakė, kad visiems ukrainiečiams sunku galvoti apie tėvynę ir žiūrėti žinias.
„Kasdien žiūrime naujienas iš fronto, sekame situaciją. Žinome, kad ir jūs išgyvenate“, – kalbėjo vyras.
Pedagogo Volodimiro ir Svetlanos šeima su sūnumi Maksimu į Biržus atvyko iš Luhansko srities.
Vyras pasakojo, kad prasidėjus karui jie jau tą pačią naktį atsibudo kitoje fronto linijoje – teritorijoje, kuri buvo okupuota rusų.
Jų šeima iš karto ieškojo galimybės bėgti į užsienį. Iš pradžių planavo vykti į Gruziją, bet sužinojo, kad ten nėra galimybių gyventi ir dirbti. Po to išgirdo, kad Baltijos šalys priėmė įstatymus, kuriais suteikia pabėgėlio statusą ukrainiečiams, kurie turi galimybių čia dirbti ir gyventi.
Taip jie su kita šeima per Latviją atsidūrė Biržuose.
Volodimiras gavo mokytojo asistento darbą Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje. Jis džiaugiasi, kad mokyklos bendruomenės buvo sutiktas labai draugiškai ir šiltai. Daug gražių žodžių jis išsakė ir apie direktorių V. Stanulevičių.
Naujam darbuotojui buvo parūpintas atskiras kabinetas, kompiuteris, kitos mokymo priemonės.
Biržų Kaštonų pagrindinę mokyklą lanko dešimt bendrabutyje gyvenančių ukrainiečių vaikų. Volodimiras su jais ruošia namų darbus, žiūri videopamokas, padeda mokytis nuotoliniu būdu Ukrainoje likusiose mokyklose.
Vyras pasakoja, kad jo aštuntokas sūnus mokykloje jaučiasi labai gerai. Šiuo metu išgyvena, kad yra Kalėdų atostogos ir negalės susitikti su savo draugais.
Sūnui, pasak Volodimiro, labiausiai patinka mokytis lietuvių kalbos.
Biržus pažįsta geriau nei savo miestą
Volodimiras sakė daug skaitantis apie Lietuvos istoriją ir jos kultūrą, susipažįsta su švenčių tradicijomis.
Šeimos nariai šiomis dienomis važiavo pasižiūrėti Kalėdų eglutės miesto centre. Jie aplankė daugelį Biržų krašto žymių vietų – Biržų pilį, Širvėnos ežerą, ilgiausią šalyje pėsčiųjų tiltą. Buvo ir Sodeliškuose, patys gamino ir kepė duoną. Dar planuoja aplankyti Karvės olą ir senovinės technikos muziejų. Jie sako, kad Biržus jau pažįsta geriau nei savo gimtąjį miestą.
„Mes atkreipėme dėmesį, kad lietuviai labai vertina savo istoriją, tradicijas. Viskas, kas tik įmanoma, atstatyta, sutvarkyta“, – kalbėjo ukrainietis.
Jis džiaugiasi, kad tarp lietuvių jis jau turi žmonių, kuriems gali paskambinti ir paklausti, kaip jiems sekasi. Jų šeima iš Kalėdas šventė kartu su lietuvaičiais.
„Specialiai išmokau, kaip švenčiamos šventės Lietuvoje. Reikia gerbti šalį, kurioje gyveni ir kuri tave priglaudė“, – kalbėjo Volodimiras, beje, jau su žmona besimokantis ir lietuvių kalbos.
