/ asmeninio archyvo nuotr.
Ateina žmogus pas gydytoją ir skundžiasi, kad jam skauda visą kūną. Bet kurią vietą pirštu paliečia ir jaučia skausmą. Gydytojas apžiūri ir paaiškina, kas nutiko. Pasirodo, kad tas pirštas, kuriuo žmogus viską liečia, yra sulūžęs ir tai yra skausmo šaltinis.
Ką daryti mums, kuriems neramu, kas vyksta su valstybe, kai jos vairas patikimas žmonėms, kurių praeities spintoje tikras skeletų sandėlis?
Išgirdau šį medicininį anekdotą prieš beveik dvidešimt metų ir net į galvą neatėjo, kad tai, be kita ko, pranašystė apie žmogų, kuris taps Vyriausybės vadovu Lietuvoje.
Tiesą sakant, net sunku patikėti, kad tai neišgalvotas tragikomiškas personažas. Aišku, man jo gaila, nes, akivaizdu, kad jo dalyvumo lygis menkas: jis pamiršta draugus, kreditorius, net sumokėti teismo skirtas baudas. Kur jis daugiau darbą susiras? Kita vertus, jis juk turi paslaptingus aitvarus, kurie jam turtus ir taip suneša. Kas galėtų paneigti, kad jam net auksinę žuvelę pavyko pagauti? Kaip kitaip paaiškinti jo įspūdingą politinį iškilimą? Tačiau, kaip žinia, auksinė žuvelė pavojinga tuo, kad pažadina žmoguje nerealistiškus lūkesčius ir susireikšminimą.
Ką daryti mums, kuriems neramu, kas vyksta su valstybe, kai jos vairas patikimas žmonėms, kurių praeities spintoje tikras skeletų sandėlis? Kai negali būti tikras, ar valstybės vardu priimami sprendimai nėra diktuojami kurio nors skeleto?
Šiandien dera garsiai paklausti prezidento, ar jam vis dar viskas atrodo gerai? Jei taip, tai pozicija, kuri taps jo visos politinės karjeros simboliu.
Nemanau, kad dar yra prasmės prašyti, reikalauti paaiškinimų iš paties Gintauto. Jis jau pasakė, kad visada sako tiesą. Gal kada nors net kas parašys storą romaną „Žvejo Gintauto teisybė“. Tačiau šiandien dera garsiai paklausti prezidento, ar jam vis dar viskas atrodo gerai? Jei taip, tai pozicija, kuri taps jo visos politinės karjeros simboliu.
Ne mažiau svarbu paklausti Sauliaus Skvernelio ir demokratų – jūs ir toliau apsimesite, kad galima viešai išsakyti atsargią kritiką ir toliau elgtis, tarsi nieko neįvyko? Ne, tikrai neįmanoma apsimesti, kad tie, kurie susitaiko su tokia situacija, netampa bendrininkais.
Taip pat dera dar kartą paklausti kiekvieno socialdemokrato – net neabejoju, kad šioje partijoje yra žmonių, kurie, nepaisant viso kognityvinio disonanso, negali nematyti visų skeletų.
Tyla, bandymas įtikinti save, kad čia tik konservatorių puolimas, kad čia žurnaliūgos susimokė – tai taip pat vertybinis apsisprendimas. Jis tarsi degutas sunaikins visą gerų intencijų, net svarbių nuveiktų darbų medų.
Tyla, bandymas įtikinti save, kad čia tik konservatorių puolimas, kad čia žurnaliūgos susimokė – tai taip pat vertybinis apsisprendimas. Jis tarsi degutas sunaikins visą gerų intencijų, net svarbių nuveiktų darbų medų.
Yra akimirkų, kai nebegalima apsimesti, kad yra trečias ar ketvirtas pasirinkimas. Arba pripažįsti problemą, arba ji įtraukia tarsi pelkė. Visam laikui.
Andrius Navickas
