Šiandien Vilniuje, Seimo rūmuose 2024-2028 metų kadencijai išrinktiems tautos atstovams bus įteikiami Seimo nario pažymėjimai. Jį atsiims ir Sėlos vakarinėje rinkimų apygardoje išrinkta Biržų ir Kupiškio krašto atstovė Lilija Vaitiekūnienė.
Seimo narę, dirbusią Vabalninko seniūnijos seniūne bei Biržų rajono mero patarėja, visuomenė buvo įpratusi matyti pasitempusią, kuriančią emancipuotos moters įvaizdį. O kokia ji yra kitame amplua – šeimoje su artimaisiais ir draugais?
– Pirmadienis buvo paskutinė Jūsų, kaip mero patarėjos, darbo diena. Tądien jūs pasiėmėte laisvą mamadienį. Ar dažnai šia įstatymo numatyta laisva diena tekdavo pasinaudoti? Kokiomis veiklomis tokią dieną dažniausiai tenka užsiimti?
– Šia laisva diena ne visada tekdavo pasinaudoti, ypač darbo pradžioje. Kai augini tris vaikus, visada atsiranda daug neplanuotų reikalų: vizitas pas gydytoją, vaikų ugdymas ir laisvalaikis, namų ruoša ir buitis.
– Rinkimai – sudėtingas, daug jėgų ir laiko reikalaujantis laikotarpis. Kaip jiems pasibaigus bandysite savo dėmesio duoklę grąžinti šeimai – vaikams ir sutuoktiniui?
– Šie rinkimai man buvo turbūt sudėtingiausi iš visų prieš tai buvusių, kai buvau Socialdemokratų partijos Biržų skyriaus rinkimų štabo vadovė, nes šiuose rinkimuose kandidatavau pati vienmandatėje apygardoje.
Daug darbų teko atlikti pačiai: nuo rinkiminių tekstų rašymo iki plakatų kabinimo. Be to, sulaukiau daug negatyvo, pavydo ir apkalbų. Gaila tik, kad tai matė mūsų vaikai, kurie labai dėl manęs išgyveno. Rinkiminiu laikotarpiu mano šeima buvo mano ramstis ir patys didžiausi pagalbininkai, be jų ir dar kelių draugų palaikymo būtų sunkiau ištverti emocinę įtampą. Visą rinkiminį laikotarpį mano šeima buvo šalia, jaučiau jų meilę ir tikėjimą manimi, kad aš galiu įveikti visus iššūkius, kuriuos man atsiuntė likimas.
– Papasakokite, kur ir kokiomis aplinkybėmis susipažinote su savo vyru, veterinarijos gydytoju Arūnu? Kokios jo savybės jums labiausiai patinka ir kodėl?
– Su vyru Arūnu susipažinome pas bendrus draugus seniai – prieš 23 metus.
Iš karto pajutome stiprų ryšį. Pradėjome kartu gyventi, nusprendėme susituokti.
Aš su juo jaučiuosi kaip už sienos: stabilus, patikimas, išlaikytas, santūrus, mylintis ir gerbiantis mane. Jis yra mūsų šeimos galva, kuris palaiko mane visose gyvenimiškose situacijose.
Mūsų vaikai jį dievina, jis yra pats nuostabiausias tėtis, kokio tik galėčiau linkėti savo vaikams, kuriems jis skiria daug dėmesio.
– Vyresnieji jūsų vaikai jau dideli. Ką jie veikia, kuo užsiima? Ar jie randa bendrą kalbą su šeimos pagranduku?
– Mano vyresniajam sūnui Nojui 22 metai, jis baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją, Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos akordeono klasę ir Biržų sporto mokyklą. Turi nemažai apdovanojimų iš Lietuvos dziudo ir sambo čempionatų. Dabar jis studentas, studijuoja VGTU inžinierijos mokslus. Šiuo metu pagal Erasmus+ programą išvykęs į Siciliją, Palermo universitetą. Vos ne kasdien su juo susiskambiname, aptariame mokslus, buitį ir politiką. Konstantui – 17 metų, jis gimnazistas, taip pat baigė Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklą – smuiko klasę. Biržų sporto mokykloje pradėjo nuo dziudo sporto šakos, bet šiuo metu jį labiau sužavėjęs krepšinis.
Mažyliui Majui 4 metai – jis visos šeimos numylėtinis, atėjęs į mūsų šeimą prieš pat Kalėdas ir apvertęs gyvenimą aukštyn kojomis.
– Kas jūsų namuose dažniausiai sukasi virtuvėje? Kokius patiekalus labiausiai mėgstate? Ar turite naminių augintinių ir kas juos dažniausiai prižiūri?
– Dažniausiai virtuvėje sukuosi aš. Mano visi vyrai mėgsta mėsos patiekalus ir įvairias sriubas. Vasarą sodyboje mėgstamiausi kepsninėje kepti patiekalai, bet kai rūkoma žuvis, tai šeimininkauja vyras.
O dėl augintinių – tai be proto myliu šunis, nuo pat vaikystės visada namuose turėdavome šunį. Teko auginti žiurkėnus, žuvytes, papūgas. Sodyboje auginome vištas, antis, avis.
– Trečiadienį buvo surengta Pyragų diena, kurios metu buvo vaišinamasi savo keptais pyragais ir paremiami stokojantieji. Ar dažnai tenka tokiose dienose dalyvauti? Gal galite pasidalinti savo mėgstamiausio pyrago receptu.
– Pyragų nebekepu jau seniai, tad recepto reikėtų giliai stalčiuje ieškoti. Dėl mažylio teko atsisakyti saldumynų, tad jų nevalgome.
Šiais metais Pyragų dienoje dalyvauti neteko, bet pernai kartu su kita patarėja ją organizavome ir rinkome lėšas Vabalninko vaikų dienos centrui. Visada stengiuosi remti stokojančius, negaliu praeiti pro išmaldos prašantį žmogų, visada paremiu. Kai dirbau seniūnijose, teko daug daiktų dovanoti stokojantiems. Ne tik rūbų, kanceliarinių priemonių, bet ir remti pinigais. Visada dalyvauju įvairiose labdaros akcijose, stengiuosi pagelbėti žmonėms, esantiems keblioje situacijoje.
Su šeima remiame Ukrainą, vyras nuo karo pradžios padeda vežti humanitarinę pagalbą į šią šalį.
– Kokį yra davę jūsų tėveliai geriausią patarimą, kurio laikotės iki šiol? Ar dažnai susitinkate su mama? Apie ką dažniausiai su ja kalbatės?
– Mano tėvelis buvo labai giežtas, saugodavo mane, spausdavo prie mokslų, buities darbų. Jis seniai iškeliavęs Anapilin, tačiau aš dažnai tėvelį sapnuoju prieš svarbius įvykius ar ligas, jaučiu, kad saugo mane.
Su mama susiskambiname kas keletą dienų, kalbamės apie kasdienius įvykius, sveikatą, vaikus, pastaruoju metu ir apie politinius įvykius. Tėveliai visada norėjo, kad geriau mokyčiausi, siekčiau savo užsibrėžtų tikslų ir niekada nepasiduočiau pusiaukelėje.
– Sakoma, kad draugus patikrina laikas arba aukštos pareigos. Ar turite tokių draugų, kuriais pasitikite ir reikalui esant galite paskambinti netgi naktį?
– Su amžiumi keičiasi mūsų pomėgiai, pareigos ir draugai. Kartais draugai tiesiog atitolsta, nes išvyksta gyventi į kitus miestus, kartais dėl užimtumo ar šeimos reikalų nebegaliu jiems skirti pakankamai laiko.
Kokias pareigas beužimčiau, niekada neatsižadėjau savo draugų. Ir tikrieji draugai tie, kurie yra laiko patikrinti, o ne dėl užimamų pareigų atsiradę. Turiu artimus draugus, kuriais pasitikiu ir reikalui esant galiu paskambinti nors ir naktį.
– Jūsų šeimos puoselėjama vyro senelio, kalvio, sodyba yra ant Kupiškio ir Biržų rajono ribos. Tad akivaizdu, kad jums gerai teko pažinti abiejų rajonų žmonės. Kaip manote, ko galėtų kupiškėnai pasimokyti iš biržiečių – ir atvirkščiai?
– Paveldėjome vyro senelių sodybą, kuriai jau per 100 metų. Ją puoselėjame, tvarkome ir mylime. Tai tarsi atgaiva mano sielai po sunkios dienos.
Ten tylu ir ramu, nuostabi gamta, gėlynai, sodas. Gaila, kad šią vasarą galėjau labai mažai dėmesio sodybai skirti dėl rinkimų kampanijos.
Biržiečiai galėtų pasimokyti iš kupiškėnų nuoširdumo, jautrumo.
Norėtųsi, kad mes biržiečiai, būtume mažiau susipriešinę, kad mūsų gyvenime daugiau būtų atjautos, meilės ir pagarbos vienų kitiems. Kad dirbtinai kurstomų kai kurių asmenų intrigų, nepasitikėjimo valdžia ir vienų kitais neliktų. O ypač – vidinio pykčio.
– Ar Jus išrinkus į Seimą pasikeis šeimos kasdienybė, gyvenamoji vieta ir gyvenimo būdas?
– Aš manau, kad kažkiek pasikeis, nes man teks važinėti į Vilnių, daug laiko praleisti kelionėse. Dalis šeimos lieka Biržuose. Kai nebus Seimo posėdžių, noriu nemažai skirti laiko ir Biržų – Kupiškio apygardai.
– Tobuliausias Vaitiekūnų šeimos savaitgalis.
– Kai sodyboje susirinkusi visa šeima – giminės, draugai ir artimieji…
