Ką bendro turi boksas, tautiniai šokiai, choras bei saksofonas su akordeonu? Ogi biržietį Eriką Bogdaną! Netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiantis „Saulės“ gimnazijos moksleivis visus šiuos užsiėmimus kažkokiu būdu sugeba suderinti, visur suspėti. Šiemet jis antrą kartą tapo Lietuvos jaunimo bokso čempionu, o su šokių ir choro kolektyvais įveikti atrankas į Lietuvos dainų šventę.
Į boksą atvedė brolis
Eriką Bogdaną biržiečiai labiausiai žino kaip perspektyvų boksininką. Ne kartą spaudoje minėtas atletas įsirašė į Biržų sporto istoriją kaip pirmasis biržietis jaunimo bokso čempionas. Būsimą čempioną į treniruotes atvedė brolis.
„Kai buvau mažesnis, man net gydytojai rekomendavo užsiimti sportu. Tik tuomet neapsisprendžiau, kokiu. Buvau nuėjęs į dziudo, kažkaip neužkabino. Svarsčiau apie štanginę, bet vyresnis brolis nusivedė į neseniai Biržuose atsiradusias bokso treniruotes. Iš pradžių sportavau dėl savęs, o po to treneris pasiūlė ir varžybose dalyvauti. Užsikabinau, taip bokse ir likau“, – pasakojo Erikas.
Boksas jaunuoliui patiko ne tik dėl galimybės sportuoti ir sutvirtėti, bet ir dėl to, kad tai individuali sporto šaka. Kiek darbo ir pastangų įdėsi – tiek ir turėsi. O darbo įdėta ir prakaito išlieta buvo daug, tačiau ir rezultatai kalba patys už save. Lietuvos jaunių bokso vicečempionas, dvejus metus paeiliui šalies jaunimo bokso čempionas.
„Boksas – individuali sporto šaka, kur viskas priklauso ne nuo komandos draugų, o nuo vieno tavęs. Man tai patinka, turi tikslą ir eini to link. Ypač džiaugiausi iškovojęs pirmąjį jaunimo čempiono titulą, nes tai buvo mano tikslas. Šiemet jį apginti nebuvo lengva, nes prieš čempionatą pasiruošimas buvo labai sunkus. Treniruotės kiekvieną dieną, o dar kaip tik tuo pat metu reikėjo dalyvauti svarbiose atrankose su šokių ir chorų kolektyvais…“, – pasakoja sporto ir meno užsiėmimus lankantis gimnazistas.
Muzika, šokiai ir choras
Dar anksčiau nei bokso treniruotes E. Bogdanas pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Daug metų grojo akordeonu, o pastaruosius keletą – ir saksofonu.
„Muzikos mokyklą lankiau gal nuo antros klasės. Baigiau akordeono klasę, po to dar šį mokslą prasitęsiau. Žinoma, buvo momentas, kai norėjosi muzikos mokyklą mesti, nes gal kiek pabodę buvo, sportas atsirado. Bet mama neleido. Ir už tai jai labai dėkingas, teisingai padarė. Dar groju saksofonu. Nesu pats geriausias, solo pasirodymų nerengiu, tačiau priklausau pučiamųjų ansambliui“, – sako muzikuojantis boksininkas.
Lyg užsiėmimų būtų maža, prie jaunuolio veiklų dar prisidėjo tautiniai šokiai ir choras.
„Mes kaip muzikantai kartu su šokėjais drauge į koncertus važiuodavome. Kažkaip kartą prisižadėjau, kad ateisiu į šokius. Tai teko nueiti. Patiko, gera atmosfera. Taip ir pasilikau „Raitytinyje“. Tie patys šokėjai ir chorą mokykloje lanko, tai mane ir vėl įkalbėjo į chorą ateiti. Žinoma, jei nebūtų draugų ir gero kolektyvo, tai tiek daug užsiėmimų nelankyčiau.
Džiugu, kad su kolektyvais patekome į Lietuvos dainų šventę“, – kalbėjo E. Bogdanas.
Visur suspėti nėra paprasta, tačiau didelis užimtumas sportininką ir moksleivį atitolino nuo įvairiausių pagundų.
„Ryte išeini į mokyklą ir grįžti šeštą ar aštuntą vakaro. Ir taip – dauguma dienų. O dar seniau gyvenau Mantagailiškyje, tai tekdavo ir mamai mane pavežioti. Dabar gyvename Biržuose, dėl susisiekimo tapo šiek tiek paprasčiau. O to laisvo laiko kaip ir nelabai belieka, nes dar ir mokslams dėmesio skirti reikia. Vasarą tai patinka ir pažvejoti, ir tinklinį pliaže pažaisti. Kaip ir visam jaunimui“, – pasakojo gimnazistas.
Skirtingai nei kai kuriems kitiems jaunuoliams, jam visiškai nebuvo ir nėra gėdos pasisakyti apie lankomus meno užsiėmimus.
„Aš neslepiu savo pomėgio muzikai, šokiams. Man patinka tai, ką darau. Net ir per bokso klubo vakarėlį visiems pagrojau akordeonu. Treneris Virgilijus Stapulionis vaikams mane kaip pavyzdį rodo, kad viskas, esant norui, suderinama. Vyriškumas matuojamas kitaip. Nevyriška yra užgaulioti ar pašiepti silpnesnį, o ne groti ar dainuoti“, – sako tituluotas boksininkas.
Kumščiais nesimojuoja
Bokso treniruotėse įgautų įgūdžių panaudoti gatvėje ar prieš kitus moksleivius Erikui neteko. Į konfliktines situacijas sportininkas nesivelia.
„Labai greitai atėjo suvokimas, kas galėtų atsitiktų žmogui, jeigu jį plikais kumščiais pulčiau taip, kaip varžovus ringe. Pradėjus aktyviai sportuoti tokių situacijų, kad reikėtų panaudoti jėgą net nepasitaikė, o ir pats jų neieškau. Ignoruoju kažkokias replikas ar nedideles provokacijas, kurios dabar dažniausiai būna žodinės. Kaip sakoma, duok kvailiui kelią.
Tiesa, dabar to išvis nebūna, nes mokykloje kaip ir visi žino apie pasiekimus bokse“, – juokavo E. Bogdanas.
Tuo tarpu ringe biržietis yra agresyvaus ir puolamojo stiliaus bokso šalininkas.
„Aš iškart pradedu nuo spaudimo ir puolimo, išnaudoju jėgą. Tokia mano bokso taktika. Ne vieną kovą esu baigęs nokautu, kas mėgėjų sporte nėra itin dažnas reiškinys. Net ir šalies čempionate pirmasis varžovas buvo priverstas kovą baigti anksčiau laiko. Na, bet esu ne vieną smūgį ir pats sugėręs, pernai su rinktine kovojant Lenkijoje nosis lūžo. Dabar tiesiog veide parašyta, kad boksininkas“, – juokavo dažnai besišypsantis E. Bogdanas.
Artimiausi su sportu susiję biržiečio planai – vietos Lietuvos rinktinėje užsitikrinimas ir dalyvavimas Europos jaunimo bokso čempionate.
Šeimos palaikymas
E. Bogdanas augo didelėje penkių vaikų šeimoje. Broliai ir seserys už Eriką vyresni, tačiau ryšys su jais yra artimas ir jie nuolatos palaiko savo jaunąjį broliuką.
„Su broliais ir seserimis bendraujame, palaikome artimą ryšį. Netgi jau esu tikras dėdė, turiu tris dukterėčias. Seserys su vyrais, jei tik turi galimybę, atvažiuoja manęs palaikyti ir į svarbiausias varžybas. Finalų dieną šeima buvo susirinkusi ir šiais metais Panevėžyje vykusiame čempionate. Labai smagu jausti palaikymą, drauge pergales švęsti“, – sakė E. Bogdanas.
Pastaruoju metu su mama daugiau laiko praleidžiantis E. Bogdanas juokauja, kad mama niekuomet nebus rami, nes jai visuomet yra kuo rūpintis.
„Mama amžiname rūpestyje. Jei ne dėl manęs, tai dėl seserų, o kur dar anūkės. O jei ne savus žiūri, tai darbe galvoja apie kitus“, – šiltai apie šeimą ir mamą Sandrą Bogdanienę kalba sūnus Erikas.
