Kad nuotolinis vadovavimas įstaigoms – ne pats geriausias variantas, rodo ir Biržų rajono mokyklų tinklo pertvarka. Skaudžiai tą pajuto ne tik kaimo mokyklų bendruomenės, bet ir ugdymo įstaigų turtas.
Kieto kuro katilas „baigia kadenciją“?
„Prie direktoriaus Viduolio tokių dalykų nebūtų buvę“, – tikina apie mokyklų krosnių kūrenimą žinantis kaimo žmogus. Jis kalba apie malkas. Kūrikai jas šlapias grūda į mokyklos šildymo įtaisą – kieto kuro katilą.
Gali būti, kad ir dėl to trumpėja katilo tarnavimo laikas, o už vadovavimą mokyklai atsakingi asmenys žiūri į savivaldybės biudžetą. Iš jo reikėtų apie 100 ar daugiau tūkstančių eurų naujam katilui.
Tokia istorija į viešumą iškilo Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinėje mokykloje. Dabar ji vadinasi Biržų „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos Pačeriaukštės Petro Poškaus pagrindinio ugdymo skyrius.
Šią savaitę Pačeriaukštėje lankėsi savivaldybės politikai. Bendravo su mokyklos bendruomene, kalbėjosi apie planus, kuo, pagal šalies Vyriausybės sprendimus, netrukus galėtų virsti pakankamai moksleivių nebeturinti ugdymo įstaiga.
Koks bebūtų šios kaimo mokyklos statusas, pastatą šildyti reikės. Juolab kad bendruomenė puoselėja viltį dėl mažųjų kaimo gyventojų grupės, kurioje vaikai būtų ugdomi nuo 2 metukų.
Kas nutiko 2016 metų rudenį pirktam katilui ir ar bus galima jį dar toliau naudoti, spręs tokių šilumos įrenginių specialistai. Dabar Pačeriaukštėje kartu su politikais lankėsi savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistai.
Pasak skyriaus vedėjo Giedriaus Nevieros, kol kas tik susipažinta su situacija, pakalbėta su mokyklos darbuotojais.
„Metalo korozija“, – sakė G. Neviera apie vieną iš šildymo katilą „ėdančių“ bėdų. Iš esmės katilo būklę ir jo galimybę tarnauti bus galima vertinti tik pasibaigus šildymo sezonui. Ekspertų vaidmenį turintys atlikti katilinių įrangos specialistai.
Malkos šlapios, o sausoms nėra vietos?
Niekas negali paneigti, kad šildymo katilų (krosnių) eksploatacijai ir tarnavimo laikui didelę įtaką turi kuras. Jeigu jis blogas, tai yra tikras „peilis tokiam pečiui“. Apie šlapių malkų įtaką kieto kuro katilui samprotavo Pačeriaukštės mokyklos kūrenimą aptarę žmonės.
Mokyklos (tiksliau, „Atžalyno“ mokyklos skyriaus) vadovas dabar yra direktorius Vaidotas Butkevičius. Jį kalbinę ŠR klausė, ar tikrai katilas kūrenamas šlapiomis malkomis. Paaiškėjo, kad tai tiesa.
„Įvairiai būna – sausoms malkoms laikyti nėra vietos“, – tikino direktorius. Dėl naujo granulėmis kūrenamo katilo pirkimo jis kalbėjęs. Tačiau tam reikia nemažų investicijų – apie 100 tūkst eurų.
Kur yra pašiūrė?
„Tai kur jūs tas sausas malkas laikėte?“ – klausė ŠR buvusio mokyklos direktoriaus Audrio Viduolio.
„Pašiūrėje. Kai tik gaudavome lėšų, pirkdavome malkų visiems metams, kartais netgi „bargan“ ir atsiskaitydavome tik po Naujųjų metų“ – sakė A. Viduolis.
Taigi, ne distanciniu valdymu mokyklai vadovavęs direktorius sausų malkų turėjo. Ir žinojo, kur jas galima laikyti.
Ar ne tą šią savaitę norėjo pasakyti žmogus, ištaręs, kad „prie Viduolio to nebūdavo“.
