Nuo meilės iki išdavystės – tik vienas žingsnis. Galime minios euforijos paliesti šaukti šlovinančius žodžius, bet, jeigu neturime tvirtesnio pamato savyje, užtenka tik propagandos ar pasikeitusių aplinkybių, ir nebelieka taurių jausmų. Atsižadėję savo žodžių ir įsitikinimų, tiesiogine ir perkeltine prasme puolame naikinti, plėšyti, deginti tai, ką neseniai manėme esant šventa…
Verbų (Palmių) sekmadienis – paskutinis sekmadienis prieš Šv. Velykas, Jėzaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią priminimas. Sutiktas kaip pranašas, Dievo sūnus, didis žmogus. Įžengiant į miestą, žmonės po kojomis Jam klojo palmių ir alyvų šakeles, bet po savaitės šaukė: „Ant kryžiaus jį!“ Verbų sekmadienis – tai ir Jėzaus kančios nuojauta, artėjantis Jo mirties ir prisikėlimo laikas.
Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) Jeruzalėje – tai kelias, kuriuo nuo pasmerkimo mirčiai vietos iki Golgotos, kur buvo nukryžiuotas, su kryžiumi ant pečių ėjo mūsų Išganytojas. Pasak labai anksti susiformavusios tradicijos, Marija, Dievo motina, ilgą laiką kasdien grįždavo į Jėzaus kančios ir mirties vietą. Ji atkartodavo kelią, kuriuo jos sūnus nešė savąjį kryžių. Šių dienų Jeruzalėje Verbų sekmadienio procesija iš Alyvų kalno eina miesto gatvėmis iki Viešpaties kapo bazilikos. Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų paskutinę žemiškojo gyvenimo dieną Jėzaus nueitas kelias paliečia juo einančiųjų širdžių gelmes.
Kryžiaus kelio stotis Lietuvoje yra įsirengusios bene visos vyskupijos. Žinomiausios ir labiausiai tikinčiųjų lankomos – Vilniaus Verkių Kalvarijos, Kryžių kalnas netoli Šiaulių, Veprių Kalvarijos Ukmergės rajone, Žemaičių Kalvarijos… Kitų miestų ir miestelių tikintieji paprastai procesijas organizuoja savo bažnyčių šventoriuose ar pačiose bažnyčiose. Biržiečių Kryžiaus kelias jau trečius metus vingiuoja piliakalnio šlaitais, Agluonos upės ir Širvėnos ežero pakrantėmis, pro Nepriklausomybės paminklą, Kristaus kančią ir mirtį paminint bažnyčios rūsyje, kur kriptoje ilsisi jos statybos organizatorius bei fundatorius Jonas Tiškevičius ir jo šeima. Viltinga tai, kad į šių metų Verbų sekmadienio Kryžiaus kelią įsijungė nemažai žmonių, kurie jį ėjo pirmą kartą.
Iki Velykų lieka tik viena savaitė – Didžioji, primenanti Kristaus Paskutinę vakarienę, Jo įsteigtus Kunigystės ir Eucharistijos sakramentus. Didysis penktadienis, Jėzaus Kristaus mirties diena, su nutilusiais bažnyčių varpais ir vargonais, su Viešpaties Kančios pamaldomis, kurių metu pagerbiamas kryžius. Ramaus ir šviesaus laukimo diena – Didysis šeštadienis, skirtas paminėti Kristaus kapo tylą, paslaptingą perėjimą iš mirties į prisikėlimą. Šventa ir tikra Velykų naktis, kuria gyvename, iš kurios semiamės dvasios stiprybės ir vilties, kurioje ieškome atsakymo į viso mūsų gyvenimo klausimus. Gyvenimas turi pradžią, bet jis Prisikėlusiame nebeturi pabaigos.
Tegu šis Velykų laikas tampa ir mūsų Prisikėlimu. Kad skatintume savyje dėkingumą, nes be jo neateina gyvenimo džiaugsmas, pasitikėjimas, gerieji meilės darbai. Kad išgirstume vieni kitus, pabandytume suprasti ir atleisti. Kad gerbtume žmogaus orumą, nežeistume ir nežemintume savęs ir kitų paskalomis ir pramanytais dalykais. Kad būtume tvirti savo tikėjime. Tegu Prisikėlimo ryto šviesa, apvainikuojanti ir įprasminanti visą Jėzaus kančios kelią, padeda ir mums prisikelti.
Stasė Eitavičienė
