Savivaldybės politiko šeimynos norui atokioje Biržų rajono kaimo sodyboje turėti vandenį, kurio taip ilgai laukia kai kurios tankiai apgyvendintos miesto teritorijos, pavyko išsipildyti. Toje išsipildymo akcijoje padėjo vandens tiekimo įmonei vadovaujanti žmona ir paslaugi Savivaldybės administracija.
Horizonte – neeilinės šeimos namai?
Naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu trokšta daugelis. Taip pat daugelis žino, jog kol kas tai yra tik svajonė. Net pačiame Biržų mieste vandentiekio tinklai vis dar neišplėtoti taip, kad be įvairių trikdžių, sąlygų bei įspūdingų pinigų sumų būtų galima naudotis Savivaldybės įmonės tiekiamu vandeniu. Todėl „Šiaurės rytų“ publikacija apie į atokią Kvietkelių kaimo sodybą atvestą vandenį sulaukė didelės reakcijos.
Esmė yra tai, kad 349 metro ilgio vandentiekis nutiestas iki laukuose esančios sodybos, kurioje namą pasistatė Biržų savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui vadovaujančio konservatoriaus Daliaus Barkausko ir Savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ vadovės Editos Barkauskienės šeima. Vandentiekis šeimai kainavo palyginus pigiai – daugiau nei pusė trasos nutiesta Savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ lėšomis. Ši vandentiekio dalis gręžimo būdu paklota ten, kur apie jo būtinybę ir atsiradimą net nesvarstyta iki tol, kol kitoje kelio Biržai – Germaniškis pusėje plytinčiame horizonte neišryškėjo Savivaldybės politiko ir Savivaldybės įmonės direktorės sodybos pastatai.
Vienas po kito kilo klausimai, kodėl staiga sumanyta Savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ lėšomis Kvietkelių kaimo teritorijoje kloti naują magistralinę trasą? Kas ir ką apie tai žinojo Savivaldybėje? Kas laimino šį projektą, kai norą savo lėšomis nusitiesti vandentiekį privačiuose miesto kvartaluose lydi daugybė reikalavimų ir net Savivaldybės tarybą pasiekiančios diskusijos. Kas Savivaldybėje žinojo apie planą tiesti naują trasą Savivaldybės įmonės lėšomis? Ar kas nors vertino tokios trasos poreikį ne tik Barkauskų šeimynai?
Kas aptarnavo Kontrolės komitetui vadovaujantį politiką ir jo žmonos valdomą savivaldybės įmonę? Kas rengė projektus, juos derino, rūpinosi leidimais ir kitais visiems eiliniams žmonėms privalomais dalykais? Paprasčiau tariant, kas Savivaldybėje turi didžiausią galią?
Sprendimą priėmė
pati įmonė, Barkauskams nauja trasa nekainavo
Vanduo į Barkauskų sodybą atvestas praėjusį rudenį.
Vandentiekis į Barkauskų sodybą (349 m iki sodybos ribos) susideda iš 2 dalių. Viena jų – 177 m trasa – nutiesta uždaru būdu. Užsakovas – UAB „Biržų vandenys“, rangovas – UAB „Dujostata“.
„Nuo pagrindinio kelio link veikiančios vandentiekio trasos buvo paklota 177 m trasa (vamzdžio diametras 50 mm) pagal parengtą projektą uždaru būdu šalia senos neveikiančios vandentiekio trasos, rangovas UAB „Dujostata“. Darbų vertė 4300 Eur. Šios atkarpos darbų užsakovas buvo UAB „Biržų vandenys“, nes įmonė priėmė sprendimą šios linijos nepalikti privačia vandens linija su 32 mm diametro vamzdžiu, kad būtų sudarytos sąlygos šalia esančioms ir besikuriančioms įmonėms prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir ateityje išvengti privačios linijos perpirkimo procedūros“, – tokią informaciją redakcijai atsiuntė Savivaldybės tarybos narys Dalius Barkauskas, kuris rašo, kad ją gavo raštu iš žmonos Editos Barkauskienės vadovaujamos įmonės „Biržų vandenys“.
Tad 177 m ilgio vamzdynas Barkauskams nekainavo.
Projektų vis tik reikėjo?
Kaip aukščiau rašoma D. Barkausko laiške, „Biržų vandenų“ užsakytai naujai 177 metrų ilgio magistralinei vandentiekio trasai tiesti projekto reikėjo. Kiek įmonei kainavo projektas, pagal kurį dirbo „Dujostata“, neaišku.
Pasirodo, projekto reikėjo ir kitai 172 metrų ilgio vandentiekio daliai, kuri tiesta jau Barkauskų užsakymu. D. Barkauskas rašo: „Vandentiekio projektą rengė Hexsol, MB. Darbus vykdė UAB „Biržų vandenys“. Sąskaita ir už projektą, ir už darbus tilpo į vieną A4 formato lapą, dar ir vietos liko. Kainavo apie 2900 Eur.
Prašau parengus publikaciją atsiųsti suderinimui, kad mano pateikti atsakymai liktų nepakitę“.
Su kuo ir kada Savivaldybėje patys Barkauskai derino savo projektus ir ar jie nepakito, redakcijai pradėjus siųsti klausimus klerkams ir merui, be atsakingų tarnybų pagalbos sužinoti būtų sunkiau.
172 m ilgio vandentiekio trasos klojimo darbai iki šeimos sodybos atlikti atviro kasimo būdu. Už šiuos darbus, anot, D. Barkausko, šeima apmokėjo pagal darbų vykdymo metu UAB „Biržų vandenys“ galiojusius įkainius, kurie yra viešinami įmonės internetiniame puslapyje.
Už 172 m vandentiekio trasos projektavimą ir įrengimą Barkauskai sumokėjo 2900 Eur.
Vadinasi, vieno metro trasos projektavimas ir įrengimas atviru kasimo būdu Barkauskams kainavo tik 16,86 Eur. Įmonės internetiniame puslapyje viešinamas tik technikos nuomos valandinis įkainis.
Kita vandentiekio trasos dalis, tiesta uždaru būdu, šeimai iš viso nekainavo. Kokiais įkainiais gauti paslaugą susitarė savo gręžimo įrangos neturinti bendrovė „Biržų vandenys“ ir „Dujostata“, neaišku.
Kokius veiksmus ir schemas derino Savivaldybės klerkai?
Aišku tai, kad Kvietkelių kaime tiesti naują 177 m ilgio vandentiekio trasą, Savivaldybės įmonei „Biržų vandenys“ esą kainavusią 4300 Eur, sprendimą priėmė pati įmonė.
Su kuo Savivaldybėje toks sprendimas ir projektas buvo derinamas, iš pradžių sužinoti nesisekė.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė telefoninio pokalbio metu patikino, kad esą jokių leidimų ir projektų nereikia, jeigu tiesiamo vamzdyno diametras ne didesnis negu 50 mm.
„Darbų užsakovas kreipiasi į „Biržų vandenis“ ir gauna prisijungimo sąlygas, tarp jų – ir prisijungimo nuo veikiančios vandentiekio trasos vietą“, – paaiškino vedėja.
Tad išeitų, kad minimu atveju į žmonos vadovaujamą UAB „Biržų vandenys“ dėl sąlygų privačiai apmokamos trasos daliai kreipėsi D. Barkauskas, o dėl kitos dalies sąlygas nusistatė pati E. Barkauskienės vadovaujama įmonė?
Pagalvota apie verslo sąlygas ateičiai?
Taigi pati įmonė nusprendė, kad dalis trasos į direktorės sodybą turėtų būti nutiesta įmonės lėšomis. Tą liudija ir ši citata iš D. Barkausko laiško: „…įmonė priėmė sprendimą šios linijos nepalikti privačia vandens linija su 32 mm diametro vamzdžiu, kad būtų sudarytos sąlygos šalia esančioms ir besikuriančioms įmonėms prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir ateityje išvengti privačios linijos perpirkimo procedūros“.
Apie kokias įmones, galinčias jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo, galvota?
Klausimus apie galimą verslo plėtrą ir tam skirtų naujų sklypų formavimą teritorijoje tarp Kvietkelių kaimo, Rinkuškių sodų ir senųjų dirbtuvių komplekso ŠR pateikė savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui.
„Per kelerių metų laikotarpį Jūsų aprašytoje teritorijoje jokių statybą leidžiančių dokumentų, susijusių su įmonių veiklai reikalingų pastatų plėtra, neišduota, taip pat nebuvo formuojami nauji žemės sklypai“, – parašė skyriaus vedėja L. Munikienė.
Taigi, įmonės „Biržų vandenys“ sprendimas savo lėšomis tiesti magistralinę trasą tik sustiprina mintį, jog trasos poreikis minimoje vietovėje atsirado tik tada, kai vandens prireikė Barkauskų sodybai.
Nei informacijos, nei apklausos nebuvo?
Vienoje pusėje naujos, Savivaldybės įmonės užsakymu ir lėšomis gręžimo būdu nutiestos trasos yra laukas, kitoje – senų pastatų kompleksas.
Čia įsikūrusios daugiausia automobilių remontu užsiimančios įmonės bei panašią veiklą vykdantys verslininkai. Netoli pastatų yra veikiantis vandentiekis, nuo kurio tiestas naujas vamzdynas už 349 metrų esančios Barkauskų sodybos link.
ŠR kalbinti arčiausiai naujos trasos dirbantys smulkūs verslininkai sako, kad apie galimybę įsivesti vandentiekį jų niekas neinformavo, apie verslo vystymo planus neklausinėjo.
„Matėme, kad kasa, veda. Tačiau mes vandentiekiu naudotis neketiname, nes reikėtų įsirengti nuotekų sistemą bei valymo įrenginius. O dėl to būtų daug reikalų – tai daug kam ne pagal kišenę“, – sakė vienas iš kalbintųjų. Panašiai aiškino ir kiti, pasiūlę teirautis toliausiai nuo naujos vandentiekio trasos esančių dirbtuvių savininko. Esą jis galbūt ir norėtų savo jėgomis jungtis prie vandentiekio ir pasistatyti valymo įrenginius.
Minėtas verslininkas ŠR patvirtino tokių minčių neatsisakantis, tačiau jam tokia tema kalbėtis niekas nesiūlęs.
„Niekas čia nevaikštinėjo ir nieko neklausinėjo“, – tvirtino jaunas žmogus, kuriam pritarė būrelis vyrų. Pasak verslininko, informacijos ieškojęs jis pats.
Pasirodo, vyras ėjęs prie kitoje Germaniškio kelio pusėje atvirą tranšėją Barkauskų šeimos sodybos link rausiančių žmonių ir juos kalbinęs. Tai, verslininko manymu, buvę „Biržų vandenys“ darbuotojai. Jie esą tvirtinę, kad verslininkas tikrai galės prisijungti prie vandentiekio trasos, vedančios į apie 200 metrų nuo kelio esančią sodybą. Pasak verslininko, darbininkai kažkodėl tikinę, kad tranšėjoje bus paklotas net 70 mm vamzdynas. Todėl esą tokios vandens srovės verslui tikrai pakaksią.
Verslininkas sako, kad naujoji gręžimo būdu nutiesta vandentiekio trasa jam būtų pernelyg toli. Todėl vyras įsivaizduoja, kad prie kitoje kelio pusėje iškastos vandentiekio trasos jis galėtų jungtis trumpesniu keliu – tiesiai nuo dirbtuvių, kirsdamas tuščius sklypus ir regioninį kelią.
Kyla abejonių, ar lengvai žmogui pavyktų gauti leidimus bei derinimus trasos klojimui per privatų ir valstybinės žemės sklypus bei regioninio kelio zoną.
Taip pat kyla ir klausimas, kur ir kokio diametro (32 mm, 50 mm ar vis tik 70 mm) vamzdynai pakloti tiesiant vandentiekio trasą Barkauskų sodybos link. Ar įmonės „Biržų vandenys“ darbininkai kalbėjo netiesą ar tiesiog juokavo?
Kas ir ką Savivaldybėje vis tik žinojo?
Augant abejonių ir klausimų lavinai, neapleido mintis, kad nei Barkauskai, nei „Biržų vandenys“ negalėjo veikti be Savivaldybės specialistų pagalbos. Būtų neįtikėtina, kad Savivaldybės įmonės sprendimams dėl vandentiekio tiesimo ir darbams, tegu ir nereikalaujantiems ypatingų investicijų, Savivaldybė neturėtų ar nenorėtų turėti įtakos.
Todėl ŠR teko ne sykį trukdyti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją L. Munikienę, iš pradžių telefonu aiškinusią, kad iki 50 mm skersmens vamzdyno tiesimui projektų ir leidimų iš Savivaldybės nereikia.
Minėtu aiškinimu suabejojus, vedėjos raštu klausta, ar tikrai naują trasą tiesti nusprendusi įmonė „Biržų vandenys“ neturėjo gauti jokių leidimų iš atsakingų Savivaldybės skyrių. Ar tikrai šie naujos trasos tiesimo darbai nebuvo derinti su L. Munikienės vadovaujamu skyriumi? Ar, vedėjos manymu, galėjo „Biržų vandenys“ vienašališkai priimti sprendimą dėl naujos 177 m magistralinės trasos klojimo, kuri būtina, kad būtų nuvestas vandentiekis į kitoje Germaniškio kelio pusėje, už 172 m, esančią Barkauskų sodybą?
L. Munikienė atsiuntė išsamų atsakymą apie tai, koks yra inžinerinių tinklų kaimo teritorijoje, esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, leidimų – sutikimų – derinimų scenarijus.
Vertinimas „savo kompetencijos ribose“
Atsakyme parašyta, kad sutikimus inžinerinių tinklų tiesimui išduodantis valstybinis žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Teikiant prašymą minėtai tarnybai dalyvavęs ir Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius.
„Schemą (planą), kuri buvo teikiama Nacionalinei žemės tarnybai kartu su prašymu išduoti sutikimą valstybinėje žemėje tiesti vandentiekio tinklus, derino Architektūros ir urbanistikos skyrius, schemą (planą) vertindami savo kompetencijų ribose (tiek, kiek planuojama infrastruktūros plėtra turės įtakos esamai Savivaldybės infrastruktūrai)“, – rašo L. Munikienė.
Atsakyme pažymėta, kad kelią (statinį) Biržai – Germaniškis bei jam eksploatuoti suformuotą žemės sklypą patikėjimo teise valdo AB ,,Via Lietuva“. Nurodyti įstatymai, kuriais nustatyta tvarka, kad kelių apsaugos zonoje statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius leidžiama gavus kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai,
L. Munikienė pažymėjo, jog leidimus žemės kasimo darbams vykdyti kaimo teritorijoje rangos darbus atliekančiai įmonei išduoda Žemės ūkio skyrius. Šiuo atveju minimas leidimas išduotas bendrovei ,,Biržų vandenys“.
Dar vienas laiškas – apie 50 mm vamzdžio diametrą
Vedėjai parašius apie Savivaldybėje derintas schemas ir planus, ŠR vėl kreipėsi į L. Munikienę, suabejojus ankstesniu jos tvirtinimu, kad projektų esą reikia tik tada, kai vamzdyno diametras neviršija 50 mm.
„Telefoninio pokalbio metu jūs sakėte, kas trasos tiesimo darbams jokių leidimų ir projektų nereikia, jeigu tiesiamo vamzdyno diametras ne didesnis negu 50 mm. Anot jūsų (pažodžiui), pats darbų užsakovas kreipiasi į „Biržų vandenis“ ir gauna prisijungimo sąlygas, tarp jų – ir prisijungimo nuo veikiančios vandentiekio trasos vietą. Gavus jūsų laišką reikėtų suprasti, kad jūsų skyriaus darbuotojai „savo kompetencijos“ ribose derino D. Barkausko pateiktas schemas bei prašymus, kurie teikti NŽT? Leidimus kasimo darbams išdavė Žemės ūkio skyrius. Vadinasi, Savivaldybės atsakingi asmenys (jūsų vadovaujamas skyrius ir Žemės ūkio skyrius) tikrai žinojo apie D. Barkausko ir „Biržų vandenų“ planą tiesti naują vandentiekio trasą?“ – ŠR vėl klausinėjo L. Munikienę.
Atsakymas – ir apie derinimo dalyvius
„Pažodžiui negaliu pakartoti, ką sakiau telefoninio pokalbio metu, tačiau sakiau ne visai taip, kaip Jūs rašote.Telefoninio pokalbio metu sakiau, kad kai nereikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento, mes (kalbėjau apie Architektūros ir urbanistikos skyrių) galime ir nieko nežinoti (jei mums nebuvo pateikta derinti jokių planų), todėl sakiau, kad man reikia pasitikslinti situaciją su Savivaldybės vyriausiuoju inžinieriumi Vaidu Viederiu, kuris tuo metu buvo išvykęs, – rašo L.Munikienė. – Shemos (planai) derinimui, kai tai reikalinga, teikiami tiesiogiai elektroniniu paštu V. Viederiui. Savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra vienas iš derintojų. Statytojas ar jo įgaliotas asmuo, kad gautų NŽT sutikimą, schemas turi suderinti ir su kitais suinteresuotais asmenimis. Šias suderintas schemas (planus) užsakovas teikia NŽT su prašymu duoti sutikimą tiesti tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai. Jokių prašymų, adresuotų NŽT, mes nederiname. Kas konkrečiai V. Viederiui pateikė derinti schemas, parašysiu kitą savaitę“.
Įmonė gali statyti bet kur ir bet ką?
Pirmadienio rytą ŠR gavo tokį L. Munikienės laišką: „Prašymą suderinti schemas pateikė fizinis asmuo, dirbantis pagal individualią veiklą.
Tuo pačiu dar kartą patikslinu, kad tiek Savivaldybės vyriausiasis inžinierius derindamas čia minimas schemas, tiek Žemės ūkio skyriaus specialistas, išduodamas leidimą vykdyti žemės kasimo darbus, pateiktus dokumentus nagrinėja pagal jiems priskirtą kompetenciją (techniniai sprendiniai), į kurią neįeina pareiga nagrinėti UAB ,,Biržų vandenys“ priimtus sprendimus dėl konkretaus objekto statybos konkrečioje vietoje“.
Iš atsakymo galima manyti, kad jeigu fizinio asmens pateikta „schemutė“ techniškai gerai nupiešta, tai bet kokį objektą gali statyti bet kas ir bet kur?
Leidimą kasimui išdavė R. Šikšnys
Dar L. Munikienė parašė: „Gavusi Jūsų paklausimus raštu, išsiaiškinau situaciją su kolegomis (kaip Jums ir minėjau telefoninio pokalbio metu) ir Jums atsakiau. V. Viederis ir R. Šikšnys patvirtino, kad žinojo apie planuojamą tiesti vandentiekio trasą“.
Pasak ŠR kalbintos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Sandros Balčiūnienės, leidimo kasimo darbams kreipėsi UAB „Biržų vandenys“. Leidimą išdavęs melioracijos specialistas Rimantas Šikšnys, nes kasimo darbai susiję su melioracijos sistemomis.
UAB „Dujostata“ vadovas telefonu atsakė, kad įmonė atliko tik fizinį (gręžimo) darbą. Visais leidimais ir derinimais turėjęs rūpintis užsakovas – UAB „Biržų vandenys“.
Peršasi ilgo susirašinėjimo su vandentiekio užsakovais ir Savivaldybės atstovais išvada – aišku, kad ne visada viskas aišku. Kad didelei rajono gyventojų daliai jautrūs klausimai gali būti priimami arba asmeniška nauda suinteresuotų, arba „savo kompetencija besivadovaujančių“ asmenų. Klausimai tada sprendžiasi ir derinami labai greitai – nepaisant galimų pasekmių, rizikuojant ne tik geru vardu.
Klausimai įmonės „Biržų vandenys“ direktorei
ŠR išsiuntė klausimus UAB „Biržų vandenys“ direktorei E. Barkauskienei apie tai, kokios aplinkybės lėmė, kad Savivaldybės valdoma įmonė UAB „Biržų vandenys“ priimtų sprendimą Kvietkelių kaimo apylinkėse tiesti naują 177 metro ilgio vandentiekio trasą nuo veikiančios trasos (prie senų dirbtuvių) kelio Biržai – Germaniškis link.
Savivaldybės įmonės vadovės klausta, ar buvo atlikta šalia veikiančių verslo įmonių apklausa dėl pageidavimo jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklo. Atsakymo laukiama ir į klausimą, kas atliko būtinus trasos tiesimo derinimus, leidimus ir rūpinosi kita kasimo bei vamzdyno klojimo darbams, kuriuos atliko „Dujostata“, būtina dokumentacija.
Kaip situaciją vertina meras?
Į politiko D. Barkausko ir Savivaldybės įmonės „Biržų vandenys“ direktorės E. Barkauskienės sodybą vandentiekį tiesė ir įmonės darbininkai, ir įmonės samdytas rangovas. Už didesnės trasos dalies tiesimą apmokėjo ne Barkauskai, o bendrovė „Biržų vandenys“. Savivaldybės įmonių vadovų veiklos vertinimas – mero kompetencija. Todėl, be analogiškų L. Munikienei pateiktų klausimų, Biržų savivaldybės merui Kęstučiui Knizikevičiui buvo išsiųstas ir klausimas, kaip jis vertina situaciją.
Situaciją vertina kaip neetišką
Pirmadienio rytą atsakymus į ŠR klausimus pateikė Biržų savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.
– Ar tikrai užsakovas – Savivaldybės valdoma įmonė „Biržų vandenys“ neturėjo gauti jokių leidimų iš atsakingų Savivaldybės skyrių?
– Užsakovas „Biržų vandenys“ iš Savivaldybės skyrių (t. y. Žemės ūkio skyriaus) gavo leidimą dėl žemės kasimo darbų vykdymo kaimo teritorijoje. Statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju nebuvo reikalingas (kai vandentiekio vamzdžio diametras neviršija 50 mm – I gr. nesudėtingasis statinys).
– Ar, jūsų manymu, galėjo „Biržų vandenys“ vienašališkai nuspręsti dėl naujos trasos klojimo, kuri būtina, kad nuvesti vandentiekį už 172 metrų kitoje Germaniškio kelio pusėje, už 172 m esančią sodybą?
– Pagal uždarosios bendrovės ,,Biržų vandenys“ nuostatų 15.1 papunktį šiuo atveju nereikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
– Kaip vertinate šią situaciją tarnybinės ir politinės etikos aspektu?
– Tiek tarnybinės, tiek ir politinės etikos aspektu vertinu neigiamai. Tiek UAB „Biržų vandenys“ direktorė, tiek ir tarybos narys D. Barkauskas turėtų suprasti, kad jie yra vieši asmenys ir bet kokie reikalai, galintys leisti įžvelgti net hipotetines jų privačių interesų sąsajas su šeimos narių vadovaujama įmone bus stebimi pro didinamąjį stiklą. Manau, kad planuodama ir atlikdama tokius darbus direktorė turėtų informuoti tiesioginį vadovą, pasikonsultuoti su administracijos specialistais, kad būtų išvengta visų galimų interpretacijų. Gaila, bet tai nebuvo padaryta ir apie šį įvykį sužinojau iš spaudos. Tarybos narys D. Barkauskas yra Kontrolės komiteto pirmininkas, Etikos komisijos narys ir turėjo suvokti, kad toks sandoris dėl darbų atlikimo su savivaldybės valdoma įmone, kuriai vadovauja jo žmona, visuomenei atrodys neskaniai. Tai yra labai neetiška. Atsižvelgdamas į tai, raštu paprašiau UAB „Biržų vandenys“ direktorės paaiškinti visą situaciją ir pateikti pagrindžiančius dokumentus.
UAB „Biržų vandenys“ direktorei E. Barkauskienei klausimai buvo pateikti penktadienį. Iki pirmadienio pietų atsakymo dar nesulaukta.
