Neseniai paminėjome karaliaus Mindaugo 771-ąsias karūnavimo metines. Hipotetinė data ta liepos 6-oji, bet svarbiausia yra simbolinė prasmė. Valstybės dieną sukako ir kitas, tiksliai laike įvardijamas jubiliejus – 10 metų, kaip Biržų pakraštyje, Rinkuškių gatvėje, atidengtas paminklas Salaspilio mūšiui atminti. Deja, paminklas netapo svarbiu turizmo traukos centru ir naująja miesto legenda.
Kokia šio paminklo vieta dabartiniame Biržų krašto turistiniame žemėlapyje? Anot muziejaus „Sėla” direktorės Editos Lansbergienės, muziejus ekskursijų už pilies sienų neorganizuoja, tačiau paminklas nėra pamirštas. Pasak direktorės, kitąmet sukanka 420 metų nuo Salaspilio mūšio, ir muziejus turi ambicingų planų šiai datai paminėti. Šie planai liečia ir paminklą, tačiau kol kas E. Lansbergienė sakė jų dar negalinti atskleisti.
Biržų turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Tolvyda Raudonikienė teigė, jog paminklas įtrauktas į centro interneto svetainėje esantį lankytinų vietų sąrašą, skyrių „Paminklai ir skulptūros“. Anot vadybininkės, ekskursijas po miestą ir rajoną vedantys gidai tikrai apie paminklą žino, pamini jo istoriją, jei maršrutas veda pro šalį. Anot T. Raudonikienės, daug kas priklauso nuo turistų norų ir reikalavimų, jie diktuoja, ką norėtų pamatyti mūsų krašte. Tačiau, pasak vadybininkės, paminklas nėra visiškai pamirštas, pro jį eina labai populiaraus pėsčiųjų žygio apie Širvėnos ežerą maršrutas, juo kartais domisi individualias ekskursijas užsisakantys žmonės, norintys pažinti gilesnę krašto istoriją.
Paminklas per dešimtmetį kiek apšiuro. Didžiausia bėda – ant stovo esanti granitinė lenta, kurioje iškaltos mūšyje dalyvavusių kariuomenių sudėtys bei žuvusių mūšyje karių skaičius. Šie rašmenys tapo visiškai neįskaitomi, o pati lenta yra trūkusi. Daugiau dėmesio reikėtų ir trinkelių grindiniui, iš kurio smagiai kalasi žolė.
Deja, prabėgę metai tik patvirtino tai, kas buvo matyti ir prieš dešimtmetį gražios bei iškilmingos paminklo atidengimo šventės metu – paminklas statomas netinkamoje vietoje. Laikas parodė, kad paminklas netapo svarbiu turizmo traukos centru ir naująja miesto legenda.
O istorinio potencialo tam pakanka, paminklas glaudžiai susietas su Biržų istorija. Biržų miestas ir pilis su švedais turi nesuvestų sąskaitų – kelis kartus užėmę pilį, paskutinį kartą pasitraukdami ją susprogdino, jau nekalbant apie kiekvieną kartą sudeginamą miestą. Paminklas Salaspilio mūšiui galėtų būti tam tikra moraline satisfakcija – didžiausiame 1600-1629 metų ATR-Švedijos karo mūšyje LDK kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, 1605 metų rugsėjo 27 dieną nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę. Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių, o etmonas K. Chodkevičius tapo garsus visoje Europoje.
Iš tiesų viskas yra apie istoriją pasakojančių gidų rankose. Patrauklus pasakojimas apie mūšį, kuriame vos apie 4000 LDK karių sumušė stipriausią Europoje laikytą Švedijos kariuomenę (apie 14 000 karių), nukovė apie 9000 priešų, patys praradę vos 100 vyrų, naujomis spalvomis nušviestų ir paminklo prasmę, ir etmono K. Chodkevičius karvedžio talentą, ir Biržų, kaip karų su Švedija forposto, svarbą.
Lieka priminti, kad paminklas Salaspilio mūšiui atminti Biržuose pastatytas 2014 metais Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus iniciatyva. Dalį lėšų skyrė Lietuvos kariuomenė, taip pat lėšas paminklui rinko Atsargos karininkų sąjunga, aukojo privatūs asmenys.
Monumentas, sukurtas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus specialistų projektą, buvo numatytas pastatyti Salaspilio mūšio vietoje Latvijoje. Tačiau latviams dėl politinių priežasčių atsisakius, paminklą pasiūlyta pastatyti Biržuose, nes miestas glaudžiai susijęs su to meto kovomis su švedais.
