Šeštadienį Biržų pilies rūmų didžiojoje salėje įvyko baigiamasis vienuoliktojo senosios muzikos festivalio „Baroko pavasaris Biržuose“ koncertas. Pilyje ir miesto bažnyčiose du mėnesius skambėjo senoji muzika, kurią vertina daug biržiečių.
Baigiamoji muzikos šventė prasidėjo nuo kalbų. Šio festivalio organizatorių padėkas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė ir Vlado Jakubėno meno mokyklos direktorė Edita Timukienė įteikė gausiems festivalio rėmėjams. Padėkota ir informaciniam rėmėjui „Šiaurės rytai“. E. Lansbergienė dėkojo darniai Muziejaus bendruomenei, kuri bendrai įgyvendino vienuoliktąjį festivalį „Baroko pavasaris Biržuose“.

Devyni vienuoliktojo festivalio koncertai pristatė įvairią senąją muziką, klausytojams leido pajusti įvairias jos spalvas, pažinti nepažįstamus senuosius instrumentus.
Dar viena svarbi šio festivalio tradicija – meistriškumo kursai, kuriuose auginami ir jau užaugo senosios muzikos atlikėjai. Vienuoliktajame festivalyje meistriškumo kursuose dirbo klavesinininkė Nijolė Dorotėja Beniušytė (Italija / Lietuva) ir fleitininkas Vincenzo Lai (Italija). Kursuose dalyvavo keliolika Biržų Vlado Jakubėno meno mokyklos mokinių, o meistriškumo kursus globojo šią idėją puoselėjanti Mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė Romualda Butkevičienė. Kursų mokytojai ir dalyviai surengė atskirą festivalio koncertą.
Festivalio koncertai nestokojo klausytojų. Net tuo metu, kai koncertai sutapdavo su kitais populiariais renginiais Biržuose, ištikimas senosios muzikos gerbėjas rinkdavosi baroką. „Kai tiek žmonių susirenka į koncertus, matai, kad visas darbas turi prasmę“, – kalbėjo E. Lansbergienė, dėkodama jautriam ir supratingam klausytojui.
O baigiamasis festivalio koncertas – klausytojų pažintis su senosios muzikos ansambliu „Šviesotamsa“: Rūta Vox (Vosyliūtė) – sopranas, Kristiner Stumbure – barokinė skersinė fleita (Latvija) ir Vilimas Norkūnas – klavesinas, basso continuo.
Ansamblio naujausia programa buvo skirta Prūsijos kunigaikštystės muzikiniam paveldui. „Šviesotamsa“ pristatė Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho (1605–1659) kūrybą ir Frydricho II dvaro muziką. Skambėjo Heinricho Alberto, subūrusio poetų ir muzikų „Moliūgo trobelės“ draugiją, muzika. Taip pat įžymių Prūsijoje, Berlyne dirbusių kompozitorių kūryba. Kūrinius apjungė moteriškas personažas, Sofija, kurios lūpomis pasakojama muzikinė istorija. Suvokti šio laikotarpio poeziją ir muziką klausytojams padėjo pats programos autorius V. Norkūnas.
Gėlės, aplodismentai, nuoširdus žavėjimasis atliekama muzika. Ir – organizatorių pažadas susitikti kitais metais, dvyliktajame senosios muzikos festivalyje.
Po koncerto festivalio meno vadovas Vilimas Norkūnas „Šiaurės rytams“ patvirtino: festivalis tikrai bus tęsiamas, nes yra tiek daug puikios, negirdėtos, nepažintos muzikos, kurią reikia atverti klausytojui. Festivalio perspektyva – pažinti naujus senosios muzikos kompozitorius, naujus atlikėjus, prisiliesti prie muzikos šaknų.
Anot festivalio meno vadovo V. Norkūno, biržiečiai klausytojai paperka savo nuoširdžiu dėmesiu. Nesvarbu, jei į koncertą pirmą sykį gyvenime atėjęs žmogus ir paploja tarp sonatos dalių, svarbu, kad jis atėjo patirti bendrystės su senąja muzika ir tuo džiaugiasi.