Balandžio 24 d. Nausėdžių bibliotekoje vyko susitikimas su kraštiete logoterapeute, logopedinių knygų autore Aldona Andrianova.
Popietėje „Pažaiskim raidelėm“ dalyvavo vaikai, mamos ir močiutės, kurioms rūpi jaunųjų atžalų kalba.
A. Andrianova, Valės ir Vinco Petrulių dukra, į susitikimą atvyko iš savo tėviškės – Gataučių kaimo. A. Andrianova dabar gyvena savo gimtojoje sodyboje, tiesa, beveik niekada jos ir nebuvo palikusi. Baigusi Vilniaus pedagoginį institutą, A. Andrianova pusę savo gyvenimo dirbo logopede Šiaulių poliklinikoje.
Popietėje viešėjusios A. Andrianovos palyda – avinėlis ir zuikis. Tai dukros Sigitos siūtos lėlės – artistės, padedančios prakalbinti mažylius. Jos „atsimena” kalbos šventes, kurias vesdavo logopedė vaikams ir tėvams, o dar seniau – per savo dukrų, sūnaus ir anūkų gimtadienius namuose.
Avinėlis vaikus sudomino liaudies žaidimu „Rigu ragu“, o mamos iškėlė klausimą: kodėl jis, stiprus, raguotas, o toks nedrąsus? Mat nemoka nei „be“, nei „bė“. Kalbėti vėluojantys žmogučiai irgi vengia bendrauti, bijo pašaipų, sunkiai išmoksta skaityti ir rašyti. Kada laikas prakalbėti? A. Andrianova pabrėžė, kad tai priklauso nuo daug ko – bendrosios raidos, paveldėjimo, netgi temperamento ir kt.
Kaip patys tėvai galėtų padėti savo vaikams? Rizikinga laukti, kol ateis laikas, žalinga ir persistengti – mokyti greitakalbių, sunkių žodžių. Logopedė siūlo pradėti nuo gyvūnų garsų: „au“, „mū“, žodelių: „opa“, „pupa“, dainelių: gidu gidu katutes, viru viru košę.
Judesiai rankomis, ypač pirštais, padeda ir kalbai. Mėgstantys piešti tegu vardija – namas, medis ir pan., kad ir be galūnių (nors vėliau jos bus svarbesnės).
Rimtą pokalbį paįvairino patarlės iš paskutinės viešnios knygelės. Parodoje – 13 leidinėlių, dvi iš jų – solidesnės knygos, skirtos specialistams, studentams. Aldonos dukra Natalija taip pat pasirinko logopedės specialybę, yra dviejų knygelių bendraautorė, penkių – iliustratorė. Knygelėse yra anūko piešinių, nuotraukų. Anūkė Urtė – filologė, padėjusi knygas redaguoti.
Antroje popietės dalyje Velykų bobutė pasakojo, kas ji tokia, kaip seniau jos ir margučių laukdavo vaikai. Klausė, ar dabar dar laukia vaikai Velykės? Ar buvo pasidarę gūžteles? Perskaitė savo kurtą eilėraštį. Pabaigoje vedė žaidimą su kiaušinuku, žodžių galvojimu. Taip ir susijungė abi renginio dalys. O kaip gi kitaip, juk Velykė – Rita Venskūnienė, A. Andrianovos pusseserė.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos
Nausėdžių struktūrinio padalinio (filialo) vyresn. bibliotekininkė Regina Kavaliauskienė
