Pastarosiomis dienomis Biržų rajono aktyvaus karsto zonose buvo pastebimas automobilis, o šalia jo dronus į orą keliantys žmonės. Čia dirbo Lietuvos geologijos tarnybos specialistai. Jie du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – atlieka karsto regiono monitoringą.
„Mes savotiškai lenktyniaujame su Biržų krašto ūkininkais – ar mes pirmi aptiksime karsto reiškinius, ar jie anksčiau suspės karsto įgriuvas aparti“, – kalbėjo tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė.
Skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas sakė, kad šiais metais karsto reiškinių rasta palyginti mažai. Pavasarį regione aptiktos 7 karsto įgriuvos, šį rudenį – penkios.
Bene didžiausia ir įspūdingiausia smegduobė aptikta Širvėnos seniūnijos Kirkilų – Ežerėlių kaimų sankirtoje esančiame lauke. Pagal tai, kaip laukas buvo apdirbtas lėkščiuojant, galima daryti išvadą, kad įgriuva atsirado spalio mėnesį.
Pakalbinti arčiausiai įgriuvos gyvenantys žmonės teigė tik iš korespondentų sužinoję apie jos atsiradimą.
Šulinio tipo karsto įgriuvos gylis iš pradžių siekė 1,6 metro. Po dviejų savaičių geologams ją iš naujo pamatavus duobės gylis siekė 1,4 metro. Tad akivaizdu, kad duobė nežymiai plečiasi ir seklėja.
Geologai lauke dirbančiam ūkininkui arba Biržų regioninio parko darbuotojams siūlys karsto įgriuvą aptverti ir stebėti.
Tikimasi, kad bus aptverta bei stebima ir prieš kurį laiką rasta įgriuva Pabiržės seniūnijos Latveliškio kaime. Urvo tipo karsto įgriuvo plotis siekia 1 metrą, o gylis – per 4 metrus. Akivaizdu, kad tuštuma siekia giliau, tiesiog geologams nepavyko jos išmatuoti.
Matydami tai, kas vyksta Latveliškio kaime, geologai stebėjosi biržiečių ūkininkų drąsa. Per daugelį laukuose atrastų karsto įgriuvų traktoriumi, tarp jų ir anksčiau minėtą, tiesiog pervažiuojama, jos apariamos.
„Gerai, jei pravažiuos. O jei įgrius ratas, kaip iš 4 metrų gylio urvo traktorių ištrauksi?“ – svarstė geologai.
Latveliškio kaime viena likusi neaparta didesnė minėta smegduobė apsėta rapsais.
„Negi rapsas tokia vertinga kultūra, kad jį reikia sėti iki pat įgriuvos, nepaliekant būtino 5 metrų atstumo?“ – stebėjosi skyriaus vadovė.
