Į devyniasdešimt trečiuosius metus įkopęs papilietis Jonas Baltušis sako savo patirtimi norįs įrodyti, kad judėjimas – sveikata.
Ne visi garbaus amžiaus ir ligų kamuojami žmonės užsidaro savo kambaryje ir bijo pajudėti.
Papilyje gyvenantis į devyniasdešimt trečiuosius metus įkopęs pensininkas Jonas Baltušis sako norįs įrodyti, kad judėjimas – sveikata. Nors ir kamuojamas įvairių ligų, žmogus kasdien nueina mažiausiai po keturis kilometrus.
J. Baltušis sako saugantis save ir kitus. Todėl nei pats pas ką nors einantis į svečius, nei kitus kviečiantis. Juolab kad kartu gyvena dukra su žentu, kuriuos jis irgi saugo nuo galimo užkrato.
Papilietis keliauja savo namų valdose – kieme ir aklagatvyje, kurio plotas – 70 arų. Jo žingsnius skaičiuoja speciali į laikrodį įvesta programėlė.
„Speciali žvaigždutė užsidega tik tuomet, kai nueinu 3 kilometrus 750 metrų. Todėl kasdien mažiausiai tiek ir nueinu“, – pasakoja garbaus amžiaus senolis.
Didžiausias jo pasiektas dienos rekordas – 15 kilometrų.
Vyras pasakojo, kad praėjusių metų gruodžio viduryje žentas į jo telefoną įvedė programėlę, kuri rodo nueitus žingsnius. Tokią žmogus buvo matęs pas vieną savo giminaitę.
Senolis sako, kad eiti ir skaičiuoti kilometrus pradėjo nuo šių metų sausio mėnesio. Koks bebūtų oras, papilietis žingsniavo kasdien. Per visą tą laiką jis sako turėjęs tik šešias išeigines dienas. Dvi iš jų – „skiepadieniai“, kai jis skiepijosi nuo koronaviruso. Greitu metu laukia ir trečias toks skiepas bei vakcina nuo gripo, taigi, greičiausiai ir „išeiginės“.
Pašnekovas svarstė, kad per metus galbūt pavyks įveikti 2000 kilometrų, nors savo galimybėmis kiek ir abejojo. Tokia senelio galimybe itin tiki anūkas Rokas, kuris jį ne tik skatina, bet ir vaikštantį fotografuoja.
Per metus įveikti 2000 kilometrų J. Baltušį įkvėpė pasiekti rezultatai. Jis paskaičiavo, kad iki spalio 25-ąją minėtos Konstitucijos dienos jis buvo nuėjęs 1736 kilometrus.
Visą gyvenimą J.Baltušis dirbo gyvulininkystėje – fermos vedėju, selekcininku. Būdamas jaunas šiek tiek pasportuodavo. Dabar tai daryti sunku, nes sąnariai nelankstūs. Bet kai pradėjo vaikščioti, pajuto, kad jėgų atsiranda vis daugiau, tampa žvalesnis, net mėšlungis kojų nelabai betraukia.
Žingsniuodamas po savo namų valdas pensininkas sako viską apgalvojantis. Net eiles sau deklamuojantis. Vyras seniau buvo aktyvus Biržų literatų klubo narys, rašė straipsnius į neįgaliųjų spaudą.
Sako, jei pasitaiko įdomus pašnekovas telefonu, tai ir dvigubai ilgesnį atstumą užsikalbėjęs nueina.
J. Baltušis per televiziją matė, kaip Anglijoje vienas šimtametis savo kieme pasiryžo nueiti didelius atstumus, kad labdarai surinktų lėšų.
„Mano tikslas – kad žmonės žinotų, jog judėjimas yra sveikata“, – kalbėjo pašnekovas.
