Nebūtina nuversti kalnus, kad būtum vertas pagarbos ir tinkamas pavyzdys kitiems. Kasdienybės herojai – taip galima būtų pavadinti tokius žmones, kurių kasdieninė veikla gali būti sektina kitiems. Toks yra ir Dalius Tatoris. Visą gyvenimą mėgėjiškai sportuojantis brandaus amžiaus vyras yra išmėginęs visas populiariausias sporto šakas, tačiau dabar jo aistra – sunkumų kilnojimas. Dvejus metus aktyviai besitreniruojantis vyras šiemet dalyvavo ir pirmose rimtose varžybose, kuriose iškovojo prizines vietas.
Sportuoja visą gyvenimą
Kitąmet penkiasdešimtmetį švęsiantis D. Tatoris – Kilučių kaimo gyventojas, nors ankstyvoji jo vaikystė prabėgo Parovėjos kaime. Vyras aktyviai mėgėjiškai sportuoja visą gyvenimą, tačiau išskirtinai į kokią nors sporto šaką nepasuko.
„Vaikystėje buvo išmėginti visi sportai, buvo nuolatinis judesys. Aišku, labiausiai traukė krepšinis ir futbolas, nes tai populiariausios sporto šakos. Daug to sporto buvo ir Kaštonų mokykloje, kurią lankiau. Tiesa, aš buvau savamokslis, sporto mokyklos nelankiau“, – sakė D. Tatoris.
Daug metų vyras mėgėjiškai žaidė Biržų rajono krepšinio pirmenybėse, su bičiuliais veteranais sėkmingai kovojo ir pirmenybėse regiono mastu.
„Krepšinį miesto pirmenybėse žaisdavome. Po to su Biržų krepšinio veteranų 39+ komanda ir po Lietuvą teko pavažinėti. Buvo įdomi patirtis, nes veteranų pirmenybėse ne tik prizininkais tapome. Su rimtais vyrais, buvusiais profesionalais, krepšinio aikštelėje pakovoti teko. Žaidėme prieš Kęstutį Šeštoką, Rolandą Matulį“, – pasakojo D. Tatoris.
Vyrui norą žaisti krepšinį šiek tiek atšaldė patirta trauma – kryžminių raiščių ir menisko plyšimas. Tuomet buvo prisiminta sena meilė – futbolas. Nedidelio ūgio D. Tatoriui šis sportas patiko, nes greitai bėgti jam sekėsi. Su Biržų „Širvėnos“ veteranais jam teko dalyvauti ir Panevėžio apskrities veteranų futbolo pirmenybėse.
Tačiau futbolą vyras labiausiai mėgo žaisti lauko stadione. Tuo tarpu žiemos sezonas Lietuvoje, deja, nėra trumpas. Tad odinį kamuolį pakeitė geležis – hanteliai, štangos ir svoriai.
Užsuko ir pasiliko
„Viskas prasidėjo prieš porą metų. Pasibaigė lauko futbolo sezonas ir galvojau, ką čia veikti, nes futbolas salėje – ne man. Pagalvojau, užsuksiu į štanginę prisiminti, kaip ten viskas atrodo. Juo labiau man svoriai jau buvo kažkiek pažįstami. Dvidešimt metų ugniagesiu atidirbau, tai, būdavo, darbe pasportuojame, štangas pakilnojame. Ir visai neblogai sekdavosi“, – sakė sportininkas mėgėjas.
Reguliariai pakilnoti svorius užsukantis D. Tatoris netruko užsikabinti, susidraugauti su sportininkais, ten dirbančiais treneriais, kurie ir paragino vyrą jėgas išbandyti varžybose.
„Salėje su rimtais vyrais pradėjau bendrauti, kartu sportuoti. Kai šalia Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis Paulius Morkvėnas štangą kilnoja, padėti visada pasiruošęs didžiulę patirtį šiame sporte turintis Vincas Varza, taip pat treneris Kostas Solovjovas, tai ir motyvacija kita. Vyrai pamatė, kad reguliariai sportuoju, o rezultatai nėra labai prasti ir palaipsniui gerėja, tai ir varžybose dalyvauti pasiūlė“, – prisiminė D. Tatoris.
Pirmosios varžybos, kuriose teko dalyvauti, buvo gegužę vykęs Lietuvos štangos spaudimo čempionatas. Jose sportininkas paspaudė 137,5 kg. Ir nors medalių neiškovojo, tačiau tai jam suteikė motyvacijos sportuoti toliau. Kitos rimtos varžybos buvo spalio pabaigoje vykęs Lietuvos jėgos trikovės čempionatas. Jose D. Tatoris dalyvavo lengvesnėje svorio kategorijoje, o rezultatai buvo pastebimai geresni. Biržietis štangos spaudimo veiksme fiksavo jau 150 kg svorį, štangos atkėlimo veiksme sportininkas įveikė 190 kg, o pritūpė su 172,5 kg svoriu. Tokie rezultatai M1 veteranų grupėje jame leido iškovoti sidabro medalį.
„Varžybose buvo įdomu, o po jų motyvacija tik padidėjo. Nors atrodo, kad veiksmai tie patys kaip treniruotėse, bet taip nėra. Yra įtampa, prasideda įvairios taktikos. Turi tik tris bandymus, kuriais turi pasiekti geriausią rezultatą. Per daug rizikuoti negalima, nes gali likti be įskaitinių taškų. Taip pat reikia stebėti, kokius svorius užsisako varžovai“, – pasakojo varžybose pradėjęs dalyvauti veteranas.
Ramu ir naudinga
Sportas su svoriais pusamžį vyrą įtraukė ir dėl to, kad jame esi atsakingas tik už save. Be to, tokio tipo sportas labai naudingas sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.
„Iš pradžių buvo truputėlį keista nuo dinamika pasižyminčio krepšinio ar futbolo pereiti į visiškai kitokią sporto šaką. Bet iš dalies tas man labai ir patiko. Viskas ramiau, nervų tiek nereikia gadinti. Nėra nereikalingų emocijų, diskusijų, priekaištų, kad kažkas kažko nepadarė. Čia pats už save atsakingas. Padarei arba nepadarei“, – kalbėjo D. Tatoris.
Jėgos sportas naudingas ir dėl raumenų masės išlaikymo, kas padeda bendrai savijautai.
„Su metais žmogaus raumenų masė natūraliai pradeda mažėti, o svorių kilnojimas labai padeda ją išlaikyti. Sportas taip pat palaiko tinkamą hormonų lygį, kaulų tvirtumą. Apskritai laikoma, kad jėgos sportas yra vienas naudingiausių. Žinoma, kalbu apie protingą sportą, taisyklingą. Besaikis tąsymasis gali ir pakenkti. Pradėjus reguliariai 3-4 kartus eiti į salę pasijautė, kad yra raumenų tonusas, kita nuotaika. Aišku, būna, kad kartais kažką ir paskauda, bet tai normalu – esu žmogus. Bendrai savijauta puiki ir energijos lygis labai geras“, – pasakojo su svoriais reguliariai sportuojantis vyras.
Ruošiantis jėgos trikovėje apkraunamos visas pagrindinis žmogaus raumenynas. Tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, reikia gero atsistatymo, tinkamos mitybos.
„Taip jau yra, kad pradėjęs sportuoti pradedi ir į mitybą atidžiau žiūrėti. Norisi švaresnio tikro maisto, daugiau baltymų. Dažniau varškės suvalgau, jautieną į racioną įtraukiau, ko seniau nebuvo. Aišku, visko pasitaiko, ir greito maisto suvalgyt tenka, nedarau iš to tragedijos. Bet apskritai daugiau stengiuosi rinktis naudingesnį maistą. Prieš varžybas tik gal savaitę reikia griežtesnio režimo, kad svorio kategorija nebūtų viršyta“, – kalbėjo D. Tatoris.
Sportuoti – drauge su dukra
Sportuojantis tėtis tapo pavyzdžiu ir dukrai, kuri drauge su juo ne tik į salę važiuodavo, bet ir dalyvavo varžybose.
„Jaunesnioji dukra Kamilė yra aktyvi, sportiška. Ji ir futbolą su moterų komanda žaidė. Su draugėmis ir į štanginę pradėjo eiti. Jai tikrai neblogai sekėsi, netgi varžybose drauge dalyvavome. Tik dabar ji mažiau sportuoja, nes mokykloje daug visokių veiklų, o visur suspėti negali. Norės – į sale sugrįš“, – kalbėjo sportiškas tėtis.
D. Tatoris pažymėjo ir pasidžiaugė, kad salėje galima sutikti nemažai jaunimo.
„Dabar treniruotas kūnas yra mada, ypač socialiniuose tinkluose. Ir viskas yra gerai, jei tai žmogų atveda iki sporto salės. Gerai, kad sportuoja, užsiima aktyvia veikla“, – kalbėjo dviejų dukrų tėvas.
Biržų sporto centro salėje inventoriaus užtenka, tik aplinka vis dar primena senus laikus. Tačiau sportuoti tai netrukdo.
„Sportuoti sąlygos yra normalios, inventoriaus tikrai yra. Aišku, aplinka pati mažai pasikeitus, tie patys plakatai kaip prieš 30 metų. Man tai nė kiek netrukdo, gal net kažkokia autentika. Bet jaunuoliams ar svečiams iš kitų miestų gali pasirodyti kiek keistai. Visgi rūsys yra ypatingas tuo, kad jame galima dirbti su dideliais svoriais. Kalbu apie atkėlimo veiksmą“, – kalbėjo sportininkas.
Pradėti niekuomet nevėlu
Pradėti sportuoti ar užimti kokia nors širdžiai artima veikla yra niekada ne per vėlu.
„Kalbant apie jėgos sportą, tai pikas ir branda ateina tik einant 40-ies link. Sportuoti pradėti yra niekada ne per vėlu. Nereikia gėdytis ar per daug kreipti dėmesį į tai, ką galvoja kiti. Svarbiausia suprasti ir surasti tai, kas pačiam patinka“, – kalba sunkumų kilnotojas.
Ar jėgos sportas ta sporto šaka, kurios jis ir ieškojo?
„Esu pasvarstęs, kad gal ir per vėlai aš atradau šitą sportą. Gal būčiau rimtesnių rezultatų pasiekęs. Bet taip galvoti galima apie bet ką. Yra, kaip yra.
Viskam yra savas laikas. Man tai malonus užsiėmimas. Ir tikrai žinau, kad, jei neliks šito sporto, tai bus kažkas kitas. Pažįstu šachmatų figūras, gal reikės pabandyti…“ – linksma gaida pokalbį baigė D. Tatoris.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
