Praėjusį šeštadienį Biržuose paminėtos Ukrainos Nepriklausomybės 33 metinės. Biržų pilies arsenale vykusį renginį organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų rajono savivaldybė bei Biržų muziejus „Sėla“.
Renginyje dalyvavo Latvijos Gegužės 4-osios, Estijos Rugpjūčio 20-osios klubų ir Ukrainos Liaudies Deputatų asociacijos delegacijos, kurios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kvietimu susirinko Biržuose paminėti Baltijos kelio 35-mečio.
Arsenalo salėje susirinko svečiai, miesto ir rajono visuomenės atstovai, Biržų rajone gyvenančios ukrainiečių šeimos.
Sveikindama renginio dalyvius muziejaus direktorė Edita Lansbergienė sakė, jog Baltijos kelio ir Ukrainos Nepriklausomybės švenčių datos yra viena greta kitos, jos abi apie tą patį – apie tautų laisvę ir kovą už ją. Laisvės keliu eina ir Ukrainos valstybė, tačiau šiandien jie negali gyventi ir kurti savo šalies laisvai. „Mūšiuose gindami savo ir mūsų laisvę krinta narsiausi šalies gynėjai, nuo Rusijos atakų žūsta vaikai ir senoliai. Šiandien mes negalime savo brolims ukrainiečiams pasakyti – sveikiname su švente. Šiandien mes sakome – ačiū jums už mūsų laisvę šiandien“, – kalbėjo E. Lansbergienė.
Susirinkusiuosius pasveikino Biržų savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius, renginį vedė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Ji pasidalino įspūdžiais iš kelionės į kariaujančią Ukrainą praėjusiais metais, kalbėjo apie tai, kad vienoje Ukrainos pusėje karo griuvėsiai, kitoje – gausybė naujų statybų. Šalis ir kariauja, ir kuria naują ateitį. Sunkią kariaujančios šalies dalią liudijo arsenale eksponuojama B. Valionytės fotografijų paroda.
Kiti kalbėtojai – buvę Aukščiausios Rados deputatai, Ukrainos Nepriklausomybės signatarai Vitalij Melničiuk, Oleksandr Barabash, Latvijos Gegužės 4-osios klubo prezidentė Velta Čebatarenoka, Estijos Rugpjūčio 20-osios klubo prezidentas Ants Veetousme kalbėjo apie bendras vienijančias istorijos sąsajas, žingsnius ir darbus, siekiant Nepriklausomybės, broliškų tautų paramą ir pagalbą.
Skambėjo Ukrainos himnas, jį giedant ne vieno salėje buvusio ukrainiečio veidu riedėjo ašaros. Nelengva gyventi atplėštam nuo savo tėvynės ir šaknų, tegul ir broliškoje šalyje. Tačiau Nepriklausomybės diena – tai pirmiausia šventė. Ją kūrė Oksanos Sharlai dainos, Natalijos Bagas skaitomos eilės. Pakviesta pakalbėti, kaip jai sekasi gyventi Biržuose, Natalija pasakė daug gražių ir šiltų žodžių apie Lietuvą, Biržus ir čia gyvenančius žmones.
O į šiuos ukrainietės N. Bagas žodžius turėtų įsiklausyti kiekvienas iš mūsų: „Tarp mūsų ir jūsų yra vienas labai didelis skirtumas. Kalbėdama su lietuviais, aš neretai pajuntu, tarsi kalbėčiau su savimi iš praeities – su tokia, kokia buvau iki karo. Tada man norėjosi daugiau pinigų, tada norėjosi kažko geresnio, tada atrodė, kad ten, kažkur kitur, yra daug geriau, ne taip, kaip pas mus. O pas mus korupcija, dar tas ir anas.
Mes galėjome rasti tūkstančius dalykų, kad galėtume kalbėti, jog šalis, kurioje gyvename, nėra pati geriausia. Man užteko dešimties karo dienų Charkove, ir jos iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Mes šiandien vertiname kiekvieną nugyventą dieną. Mes nekuriame ateities planų, nes žinome, kad rytojaus gali nebūti. Dabar mes vertiname paprastus dalykus – iš čiaupo bėgantį vandenį, šildomus namus. Ir noriu jums palinkėti, kad jūs niekada to nepatirtumėte. Kad jūs niekada nepatirtumėte, ką reiškia turėti pinigų, bet negalėti nusipirkti duonos. Nes jos nėra. Todėl tas kančias ir džiaugsmus, kurie mus visus lydi kiekvieną dieną, reikia išmokti vertinti. Gyvenkite, džiaukitės, dėkokite Dievui, kad gyvenate taikoje“.
