Artėjant Žolinėms turbūt derėtų kalbėti apie viltį, žmogiškumą, prisiminti bendrystės svarbą.
Tačiau dabartiniame geopolitiniame kontekste diktuojamos situacijos verčia iš naujo apmąstyti, kas yra artimas ir kas priešas, kur baigiasi tolerancijos ribos ir prasideda abejingumas, kiek vadinamasis nekaltas naivumas išties nėra kaltas.
Šiuo metu plačiai diskutuojama, ar nereikėtų uždrausti rusams turistiniais tikslais vykti į ES šalis. Ar tokiu būdu būtų pažeidžiamos žmogaus teisės? O gal tai privilegija, kurios šalies-agresorės gyventojai nėra verti? Vieni ašaroja, kad Rusijos žmonės nekalti dėl to, ką Ukrainoje išdarinėja Putinas. Kiti pritaria vokiečių žurnalo „Der Spiegel“ minčiai, kad Putinas ir yra rusų tauta.
Rusus aptarnavo viešbutyje įdarbintos ukrainietės. Tos, kurios buvo priverstos palikti savo šalį, prarasti namus. Tos, kurių vyrai, sūnūs kariauja su rusų orda. Tos, kurių vaikus prievartauja ir šaudo rusai.
Praėjusią savaitę teko matyti vaizdų, kaip rusai vieši Lietuvoje, prabangiame Palangos viešbutyje. Tiesą sakant, jau buvau primiršusi tipinį poilsiaujančių rusų elgesį, kuris kadaise šokiruodavo. Ne veltui jie buvo laikomi skandalingiausiais ir grubiausiais turistais, pasižyminčiais girtuokliavimu ir nenoru laikytis svetimos šalies tvarkos.
Rusai mūsų šalies viešbutyje elgėsi kaip situacijos viešpačiai. Nusipirkę teisę šlitinėti su alkoholio taurėmis, mažamečių akivaizdoje demonstruoti erotines scenas, šūkalioti. Ir to dar negana. Rusus aptarnavo viešbutyje įdarbintos ukrainietės. Tos, kurios buvo priverstos palikti savo šalį, prarasti namus. Tos, kurių vyrai, sūnūs kariauja su rusų orda. Tos, kurių vaikus prievartauja ir šaudo rusai.
Šaudo ne tie, kurie mirksta Palangos viešbučio baseine?
Žolinės turėtų priminti, kas būna žmogui, kai jis visą gyvenimą išlieka kito žmogaus pusėje, Dievo pusėje ir savęs pusėje, sako kunigas R. Doveika.
Tik kurioje pusėje, kad išliktum žmogumi, būti tokiose situacijose?
Regis, viskas paprasta: esame su orda kovojančios Ukrainos pusėje.
Tai kodėl tuomet sutrinkame, kai vertinamas šokėjų ant ledo sprendimas pasirodyti Kremliaus ruporo žmonos globojamame renginyje Rusijos kurorte Sočyje? Kodėl plojame milijonieriui, kuris prisipažįsta neaukojantis Ukrainai? „Todėl ir turtingiausias… Kurie turtingiausi, nešvaisto, kur papuolė lėšų. Ir žiūri, ar sukčiai nebus“, – tai viešai cituojami žodžiai asmens, kurį Biržai išrinko į Seimą.
Kodėl mes godžiai skaitome kartojamus Kremliaus naratyvus, propagandinius skiedalus, kurių autorius į Biržus atėjo toli gražu ne kilnių tikslų vedamas?
Poetas A. Mikuta sovietmečiu rašė apie raudonus amarus, kuriais apėjo visa Lietuva. Dabar Biržuose siaučia invaziniai šliužai. Jie įkyriai ir pavojingai lenda į mūsų gyvenimus, tačiau niekas rimtai nebando jų sustabdyti. Dar daugiau – biržiečiai tuos šliužus priglaudžia ir šeria.O šliužų apetitas didėja.
Ar iš tiesų nesuvokiame, kokios šių politinių gyvūnų globėjų perspektyvos?
Ar šis nesuvokimas atleidžia nuo pareigos išlikti žmogaus, Dievo pusėje?
